Filharmonijos klausytojus pavergė S. Krylovo smuikas ir jo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras

Bilietai į rugsėjį turėjusį vykti koncertą „Mozarto, Britteno ir Paganini šedevrai. LKO, Sergej Krylov“ buvo išgraibstyti iki paskutinio, bet tąsyk dėl atlikėjo ligos jis buvo nukeltas. Lojali publika šios muzikos šventės, kurią dovanojo Lietuvos kamerinis orkestras su savo meno vadovu ir dirigentu, smuikininku Sergejumi Krylovu priešakyje, sulaukė lapkričio 16-ąją. Vakaro pradžioje skambėjo Wolfgango Amadeus Mozarto Simfonija F-dur, KV 75, sukurta 1771 m. Zalcburge, kai autoriui buvo 15 metų. Kadangi jos rankraštis dingęs, buvo kilę abejonių dėl autorystės, tačiau Mozarto kūrybos žinovai tvirtina šią simfoniją esant sukurtą tikrai jo. Benjaminas Brittenas kamerinę „Paprastą simfoniją“, op. 4, rašė 1933–1934 m., būdamas dvidešimties. Kūrinyje jau ryškėjo kompozitoriaus brandaus stiliaus bruožai, žanrinio charakterio simfonijos dalys artimos siuitos ciklui. Klausytojai ypač laukė S. Krylovo solo griežiamo Niccolò Paganini Koncerto smuikui ir orkestrui Nr. 4 d-moll, MS 60. Visame pasaulyje su LKO ir garsiais užsienio orkestrais grojantis virtuozas neseniai buvo paskelbtas Kremonos, Italijos miesto, nuo amžių garsėjančio smuikininkais ir šio instrumento meistrais, garbės piliečiu. S. Krylovas griežia savo tėvo Aleksandro, žinomo smuikų meistro, Kremonoje 1993-aisiais pagamintu instrumentu. Publika dar ilgai nenorėjo paleisti ją kaip visuomet atlikimu pakerėjusio maestro.