Istorijos dūžiai balandžio 27-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Apr 27, 2020, 6:55 AM

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1347 m. (diena spėjama) ąžuolų giraitėje Vilniaus pietinėje dalyje buvo pakarti Antonijus, Joanas ir Jefstafijus. Stačiatikių tradicija skelbia, kad jie buvo Algirdo dvariškiai lietuviai, gyvenę pagal Rytų krikščionių papročius ir jų neatsisakę, todėl nubausti mirtimi. 1547 m. Maskvoje visi trys buvo oficialiai paskelbti stačiatikių šventaisiais. Balandžio 27‑oji yra jų gerbimo diena.

1913 m. Lorense Masačiusetso valstijoje įkurta Lietuvos vyčių organizacija. Pirmaisiais metais organizacija vadinosi „Lietuvos sakalai“. Tai yra viena seniausių lietuvių katalikų organizacijų JAV.

1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.

1995 m. Seimui ratifikavus 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją Lietuva tapo visateise Europos Tarybos nare. Jos gyventojai nuo tada gali kreiptis į Žmogaus teisių komisiją ir Žmogaus Teisių Teismą.

1995 m. Vilniuje susikūrė Lietuvos baltarusių (gudų) bendrija. Lietuvoje tuo metu gyveno apie 60 tūkst. baltarusių.

Įvykiai pasaulyje

1792 m. Abiejų Tautų Respublikos konservatyvioji bajorija, aršiausiai besipriešinanti reformoms Respublikoje, Rusijos imperatorės Jekaterinos II sukviesta į Sankt Peterburgą, pasirašė konfederacijos manifestą. Gegužės 14 d. jis buvo paskelbtas Targovicoje, Ukrainoje.

1960 m. Togas paskelbė nepriklausomybę. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė.

1961 m. nepriklausoma valstybe tapo buvusi Didžiosios Britanijos kolonija Siera Leonė. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė.

1978 m. komunistinė Afganistano liaudies demokratinė partija ir kariuomenė šalyje įvykdė perversmą – atėmė valdžią iš teisėto šalies prezidento Sardaro Muhammado Daud Chano, jį ir šalininkus nužudė. Po 3 dienų paskelbė apie Afganistano Demokratinės Respublikos sukūrimą.

1994 m. Pietų Afrikos Respublikoje įsigaliojo nauja konstitucija, kuri suteikė spalvotiesiems gyventojams rinkimų teisę ir žymėjo apartheido pabaigą. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė – Laisvės diena.

Gimė

1495 m. – žymiausias Osmanų imperijos sultonas Siuleimanas I. Jo valdymo metais Osmanų imperija pasiekė didžiausią galybę ir labiausiai išsiplėtė. Tuo metu pastatytos mečetės ir kiti statiniai kelis amžius buvo Osmanų meno stiliaus etalonai. Mirė 1566 m.

1791 m. – amerikiečių išradėjas Samuelis Morse. Išrado elektromagnetinį telegrafo aparatą ir sukūrė telegrafo kodą – Morseʼs abėcėlę. Mirė 1872 m.

1861 m. – Mažosios Lietuvos veikėjas Jurgis Strekys. 1896 m. vadovavo lietuvininkų delegacijai, kuri Vokietijos imperatoriui Vilhelmui II įteikė peticiją dėl lietuvių kalbos grąžinimo į Prūsijos lietuviškas mokyklas. Mirė 1938 m.

1967 m. – Olandijos karalius Willemas Alexanderis. Karaliumi tapo 2013 m. balandžio 30 d., motinai karalienei Beatričei atsisakius sosto. Pagal Olandijos konstituciją, monarcho gimtadienis yra nacionalinė Olandijos šventė – Karaliaus diena.

Mirė

1521 m. – portugalų jūrininkas Fernandas Magelanas (apie 41 m.). Žuvo įsikišęs į atrasto Filipinynų salyno vietinio vado pavaldinių tarpusavio ginčus.

1584 m. – LDK valstybės ir karo veikėjas Mikalojus Radvila Rudasis (72 m.). Vykdė LDK savarankiškumo stiprinimo politiką, rūpinosi, kad sesuo Barbora Radvilaitė būtų karūnuota Lenkijos karaliene. Niekada nesutiko, kad LDK būtų prijungta prie Lenkijos karalystės, bet suvokė, kad dėl karų grėsmės būtina abiejų valstybių gynybinė sąjunga.

1999 m. – iš Lietuvos kilęs amerikiečių dailininkas Neemija Arbit Blatas (90 m.).

1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko (nuotr.) darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko (nuotr.) darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1995 m. Seimui ratifikavus 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją Lietuva tapo visateise Europos Tarybos nare. Jos gyventojai nuo tada gali kreiptis į Žmogaus teisių komisiją ir Žmogaus Teisių Teismą nuotr.).
1995 m. Seimui ratifikavus 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją Lietuva tapo visateise Europos Tarybos nare. Jos gyventojai nuo tada gali kreiptis į Žmogaus teisių komisiją ir Žmogaus Teisių Teismą nuotr.).
1967 m. gimė Olandijos karalius Willemas Alexanderis. Karaliumi tapo 2013 m. balandžio 30 d., motinai karalienei Beatričei atsisakius sosto. Pagal Olandijos konstituciją, monarcho gimtadienis yra nacionalinė Olandijos šventė – Karaliaus diena.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
1967 m. gimė Olandijos karalius Willemas Alexanderis. Karaliumi tapo 2013 m. balandžio 30 d., motinai karalienei Beatričei atsisakius sosto. Pagal Olandijos konstituciją, monarcho gimtadienis yra nacionalinė Olandijos šventė – Karaliaus diena.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
1995 m. Vilniuje susikūrė Lietuvos baltarusių (gudų) bendrija. Lietuvoje tuo metu gyveno apie 60 tūkst. baltarusių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1995 m. Vilniuje susikūrė Lietuvos baltarusių (gudų) bendrija. Lietuvoje tuo metu gyveno apie 60 tūkst. baltarusių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1791 m. gimė amerikiečių išradėjas Samuelis Morse. Išrado elektromagnetinį telegrafo aparatą ir sukūrė telegrafo kodą – Morseʼs abėcėlę. Mirė 1872 m.<br>123rf nuotr.
1791 m. gimė amerikiečių išradėjas Samuelis Morse. Išrado elektromagnetinį telegrafo aparatą ir sukūrė telegrafo kodą – Morseʼs abėcėlę. Mirė 1872 m.<br>123rf nuotr.
1999 m. mirė iš Lietuvos kilęs amerikiečių dailininkas Neemija Arbit Blatas (90 m.).
1999 m. mirė iš Lietuvos kilęs amerikiečių dailininkas Neemija Arbit Blatas (90 m.).
1347 m. (diena spėjama) ąžuolų giraitėje Vilniaus pietinėje dalyje buvo pakarti Antonijus, Joanas ir Jefstafijus. Stačiatikių tradicija skelbia, kad jie buvo Algirdo dvariškiai lietuviai, gyvenę pagal Rytų krikščionių papročius ir jų neatsisakę, todėl nubausti mirtimi. 1547 m. Maskvoje visi trys buvo oficialiai paskelbti stačiatikių šventaisiais. Balandžio 27‑oji yra jų gerbimo diena.<br>V.Balkūno nuotr.
1347 m. (diena spėjama) ąžuolų giraitėje Vilniaus pietinėje dalyje buvo pakarti Antonijus, Joanas ir Jefstafijus. Stačiatikių tradicija skelbia, kad jie buvo Algirdo dvariškiai lietuviai, gyvenę pagal Rytų krikščionių papročius ir jų neatsisakę, todėl nubausti mirtimi. 1547 m. Maskvoje visi trys buvo oficialiai paskelbti stačiatikių šventaisiais. Balandžio 27‑oji yra jų gerbimo diena.<br>V.Balkūno nuotr.
1521 m. mirė portugalų jūrininkas Fernandas Magelanas (apie 41 m.). Žuvo įsikišęs į atrasto Filipinynų salyno vietinio vado pavaldinių tarpusavio ginčus.<br>Vikipedijos nuotr.
1521 m. mirė portugalų jūrininkas Fernandas Magelanas (apie 41 m.). Žuvo įsikišęs į atrasto Filipinynų salyno vietinio vado pavaldinių tarpusavio ginčus.<br>Vikipedijos nuotr.
1978 m. komunistinė Afganistano liaudies demokratinė partija ir kariuomenė šalyje įvykdė perversmą – atėmė valdžią iš teisėto šalies prezidento Sardaro Muhammado Daud Chano, jį ir šalininkus nužudė. Po 3 dienų paskelbė apie Afganistano Demokratinės Respublikos sukūrimą.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
1978 m. komunistinė Afganistano liaudies demokratinė partija ir kariuomenė šalyje įvykdė perversmą – atėmė valdžią iš teisėto šalies prezidento Sardaro Muhammado Daud Chano, jį ir šalininkus nužudė. Po 3 dienų paskelbė apie Afganistano Demokratinės Respublikos sukūrimą.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)
1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko (nuotr.) darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko (nuotr.) darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1995 m. Seimui ratifikavus 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją Lietuva tapo visateise Europos Tarybos nare. Jos gyventojai nuo tada gali kreiptis į Žmogaus teisių komisiją ir Žmogaus Teisių Teismą nuotr.).
1995 m. Seimui ratifikavus 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją Lietuva tapo visateise Europos Tarybos nare. Jos gyventojai nuo tada gali kreiptis į Žmogaus teisių komisiją ir Žmogaus Teisių Teismą nuotr.).
1967 m. gimė Olandijos karalius Willemas Alexanderis. Karaliumi tapo 2013 m. balandžio 30 d., motinai karalienei Beatričei atsisakius sosto. Pagal Olandijos konstituciją, monarcho gimtadienis yra nacionalinė Olandijos šventė – Karaliaus diena.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
1967 m. gimė Olandijos karalius Willemas Alexanderis. Karaliumi tapo 2013 m. balandžio 30 d., motinai karalienei Beatričei atsisakius sosto. Pagal Olandijos konstituciją, monarcho gimtadienis yra nacionalinė Olandijos šventė – Karaliaus diena.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
1995 m. Vilniuje susikūrė Lietuvos baltarusių (gudų) bendrija. Lietuvoje tuo metu gyveno apie 60 tūkst. baltarusių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1995 m. Vilniuje susikūrė Lietuvos baltarusių (gudų) bendrija. Lietuvoje tuo metu gyveno apie 60 tūkst. baltarusių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1791 m. gimė amerikiečių išradėjas Samuelis Morse. Išrado elektromagnetinį telegrafo aparatą ir sukūrė telegrafo kodą – Morseʼs abėcėlę. Mirė 1872 m.<br>123rf nuotr.
1791 m. gimė amerikiečių išradėjas Samuelis Morse. Išrado elektromagnetinį telegrafo aparatą ir sukūrė telegrafo kodą – Morseʼs abėcėlę. Mirė 1872 m.<br>123rf nuotr.
1999 m. mirė iš Lietuvos kilęs amerikiečių dailininkas Neemija Arbit Blatas (90 m.).
1999 m. mirė iš Lietuvos kilęs amerikiečių dailininkas Neemija Arbit Blatas (90 m.).
1347 m. (diena spėjama) ąžuolų giraitėje Vilniaus pietinėje dalyje buvo pakarti Antonijus, Joanas ir Jefstafijus. Stačiatikių tradicija skelbia, kad jie buvo Algirdo dvariškiai lietuviai, gyvenę pagal Rytų krikščionių papročius ir jų neatsisakę, todėl nubausti mirtimi. 1547 m. Maskvoje visi trys buvo oficialiai paskelbti stačiatikių šventaisiais. Balandžio 27‑oji yra jų gerbimo diena.<br>V.Balkūno nuotr.
1347 m. (diena spėjama) ąžuolų giraitėje Vilniaus pietinėje dalyje buvo pakarti Antonijus, Joanas ir Jefstafijus. Stačiatikių tradicija skelbia, kad jie buvo Algirdo dvariškiai lietuviai, gyvenę pagal Rytų krikščionių papročius ir jų neatsisakę, todėl nubausti mirtimi. 1547 m. Maskvoje visi trys buvo oficialiai paskelbti stačiatikių šventaisiais. Balandžio 27‑oji yra jų gerbimo diena.<br>V.Balkūno nuotr.
1521 m. mirė portugalų jūrininkas Fernandas Magelanas (apie 41 m.). Žuvo įsikišęs į atrasto Filipinynų salyno vietinio vado pavaldinių tarpusavio ginčus.<br>Vikipedijos nuotr.
1521 m. mirė portugalų jūrininkas Fernandas Magelanas (apie 41 m.). Žuvo įsikišęs į atrasto Filipinynų salyno vietinio vado pavaldinių tarpusavio ginčus.<br>Vikipedijos nuotr.
1978 m. komunistinė Afganistano liaudies demokratinė partija ir kariuomenė šalyje įvykdė perversmą – atėmė valdžią iš teisėto šalies prezidento Sardaro Muhammado Daud Chano, jį ir šalininkus nužudė. Po 3 dienų paskelbė apie Afganistano Demokratinės Respublikos sukūrimą.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
1978 m. komunistinė Afganistano liaudies demokratinė partija ir kariuomenė šalyje įvykdė perversmą – atėmė valdžią iš teisėto šalies prezidento Sardaro Muhammado Daud Chano, jį ir šalininkus nužudė. Po 3 dienų paskelbė apie Afganistano Demokratinės Respublikos sukūrimą.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1914 m. Šiauliuose streiką pradėjo didžiausio Rusijos imperijoje Chaimo Frenkelio odos pramonės fabriko darbininkai. Tuo metu fabrike dirbo daugiau kaip 800 darbininkų. Streikas tęsėsi daugiau kaip 3 savaites.<br>V.Ščiavinsko nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.