Istorijos dūžiai balandžio 3-iąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Apr 3, 2020, 6:55 AM

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

2000 m. antrą kartą Vilniaus miesto meru tapo Rolandas Paksas.

Įvykiai pasaulyje

1559 m. Prancūzijos Kato Kambrezi mieste Prancūzija su Ispanija ir Anglija sudarė taikos sutartį ir užbaigė nuo 1494 m. trukusias šių Europos valstybių kovas dėl Italijos. Prancūzija turėjo atsisakyti savo pretenzijų, Ispanijai atiteko Italijos šiaurė ir pietūs.

1879 m. Sofija tapo Bulgarijos sostine.

1922 m. Stalinas tapo Rusijos bolševikų partijos, tai reiškė – ir visos Sovietų sąjungos vadovu. Partijai vadovavo 30 metų – iki 1952 m. spalio 16 d.

1945 m. sovietų pergale baigėsi Kuršo katilu vadinamos SSRS kariuomenės ir Vokietijos armijų grupės kovos Kurše, prasidėjusios 1944 m. spalio 27 d. SSRS kariuomenės sudėtyje kovėsi ir 16-oji lietuviškoji divizija.

1948 m. JAV Kongresas patvirtino Vakarų Europos šalių ūkio atkūrimo po II pasaulinio karo Marshallo planą. Tą pačią dieną prezidentas Harry Trumanas pasirašė jo įsigaliojimo įstatymą. Pagal šį planą Kongresas Europai skyrė 13 mlrd. JAV dolerių paramą.

1976 m. Prancūzijoje pirmą kartą įvyko Cezario kino apdovanojimų ceremonija. Pirmaisiais laureatais tapo italų kilmės prancūzų režisierius Roberto Enriko, sukūręs filmą „Senas šautuvas“, ir šiame filme pagrindinius vaidmenis sukūrę aktoriai Philippe’as Noiret bei Romy Schneider.

2017 m. Sankt Peterburgo metro stotyje teroristui susprogdinus bombą žuvo 16 ir sužeista 87 žmonės.

Gimė

1886 m. – lenkų filosofas Władysławas Tatarkiewiczius. Nagrinėjo laimės aspektus ir reikšmes, jos šaltinius skirstė į keturias grupes: išorinės gėrybės, šilti jausmai, mėgstamas darbas ir nesavanaudiški pomėgiai. Mirė 1980 m.

1897 m. – aktorius ir režisierius, lietuvių profesionaliojo teatro vienas kūrėjų Juozas Stanulis. Mirė 1991 m. tą pačią dieną.

1924 m. amerikiečių aktorius Marlonas Brando. Sukūrė Vito Korleonės vaidmenį filme „Krikštatėvis“. Mirė 2004 m.

1930 m. – Vokietijos politikas Helmutas Kohlis. Siekė greito Vokietijų suvienijimo ir didesnės Europos integracijos. Po Vokietijų susivienijimo leido Rytų Vokietijos gyventojams markę keisti į to paties nominalo, bet daug vertingesnę Vakarų Vokietijos markę – taip siekė išvengti masinės gyventojų emigracijos į Vakarus. Mirė 2017 m.

1932 m. – rašytojas ir dailininkas Romualdas Lankauskas. Mirė 2020 m.

1954 m. – kompozitorius Vidmantas Bartulis. Mirė 2020 m.

Mirė

1897 m. – vokiečių kompozitorius, pianistas ir dirigentas Johannesas Brahmsas (63 m.). Klasikinę muzikos tradiciją praturtino romantiniais bruožais. Jo 1878 m. sukurtas koncertas smuikui ir orkestrui laikomas vienu geriausių šio žanro kūrinių muzikos istorijoje.

1984 m. – kompozitorius Antanas Račiūnas (78 m.).

1999 m. – rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė (49 m.).

1924 m. gimė amerikiečių aktorius Marlonas Brando. Sukūrė Vito Korleonės vaidmenį filme „Krikštatėvis“. Mirė 2004 m.<br>123rf nuotr.
1924 m. gimė amerikiečių aktorius Marlonas Brando. Sukūrė Vito Korleonės vaidmenį filme „Krikštatėvis“. Mirė 2004 m.<br>123rf nuotr.
2000 m. antrą kartą Vilniaus miesto meru tapo Rolandas Paksas.<br>LR nuotr.
2000 m. antrą kartą Vilniaus miesto meru tapo Rolandas Paksas.<br>LR nuotr.
1948 m. JAV Kongresas patvirtino Vakarų Europos šalių ūkio atkūrimo po II pasaulinio karo Marshallo planą. Tą pačią dieną prezidentas Harry Trumanas pasirašė jo įsigaliojimo įstatymą. Pagal šį planą Kongresas Europai skyrė 13 mlrd. JAV dolerių paramą.<br>123rf nuotr.
1948 m. JAV Kongresas patvirtino Vakarų Europos šalių ūkio atkūrimo po II pasaulinio karo Marshallo planą. Tą pačią dieną prezidentas Harry Trumanas pasirašė jo įsigaliojimo įstatymą. Pagal šį planą Kongresas Europai skyrė 13 mlrd. JAV dolerių paramą.<br>123rf nuotr.
1976 m. Prancūzijoje pirmą kartą įvyko Cezario kino apdovanojimų ceremonija.<br>wikipedia nuotr.
1976 m. Prancūzijoje pirmą kartą įvyko Cezario kino apdovanojimų ceremonija.<br>wikipedia nuotr.
1922 m. Stalinas tapo Rusijos bolševikų partijos, tai reiškė – ir visos Sovietų sąjungos vadovu. Partijai vadovavo 30 metų – iki 1952 m. spalio 16 d.<br>123rf nuotr.
1922 m. Stalinas tapo Rusijos bolševikų partijos, tai reiškė – ir visos Sovietų sąjungos vadovu. Partijai vadovavo 30 metų – iki 1952 m. spalio 16 d.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)
Xaiomi Xaiomi
1924 m. gimė amerikiečių aktorius Marlonas Brando. Sukūrė Vito Korleonės vaidmenį filme „Krikštatėvis“. Mirė 2004 m.<br>123rf nuotr.
1924 m. gimė amerikiečių aktorius Marlonas Brando. Sukūrė Vito Korleonės vaidmenį filme „Krikštatėvis“. Mirė 2004 m.<br>123rf nuotr.
2000 m. antrą kartą Vilniaus miesto meru tapo Rolandas Paksas.<br>LR nuotr.
2000 m. antrą kartą Vilniaus miesto meru tapo Rolandas Paksas.<br>LR nuotr.
1948 m. JAV Kongresas patvirtino Vakarų Europos šalių ūkio atkūrimo po II pasaulinio karo Marshallo planą. Tą pačią dieną prezidentas Harry Trumanas pasirašė jo įsigaliojimo įstatymą. Pagal šį planą Kongresas Europai skyrė 13 mlrd. JAV dolerių paramą.<br>123rf nuotr.
1948 m. JAV Kongresas patvirtino Vakarų Europos šalių ūkio atkūrimo po II pasaulinio karo Marshallo planą. Tą pačią dieną prezidentas Harry Trumanas pasirašė jo įsigaliojimo įstatymą. Pagal šį planą Kongresas Europai skyrė 13 mlrd. JAV dolerių paramą.<br>123rf nuotr.
1976 m. Prancūzijoje pirmą kartą įvyko Cezario kino apdovanojimų ceremonija.<br>wikipedia nuotr.
1976 m. Prancūzijoje pirmą kartą įvyko Cezario kino apdovanojimų ceremonija.<br>wikipedia nuotr.
1922 m. Stalinas tapo Rusijos bolševikų partijos, tai reiškė – ir visos Sovietų sąjungos vadovu. Partijai vadovavo 30 metų – iki 1952 m. spalio 16 d.<br>123rf nuotr.
1922 m. Stalinas tapo Rusijos bolševikų partijos, tai reiškė – ir visos Sovietų sąjungos vadovu. Partijai vadovavo 30 metų – iki 1952 m. spalio 16 d.<br>123rf nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.