Istorijos dūžiai birželio 29-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

2020-06-29 06:55

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1440 m. Vilniaus katedroje Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo vainikuotas trylikametis Kazimieras Jogailaitis. Nužudžius didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį LDK didikai Lietuvos valdovu jį paskelbė prieš Lenkijos ponų valią ir nutraukė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos uniją. Kol Kazimieras buvo nepilnametis, valdė Ponų Taryba.

1668 m. Vilniuje didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco ir Laterano kanauninkų ordino iniciatyva pradėta statyti Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – pašventintas kertinis jos akmuo. Tai vienas gražiausių baroko architektūros paminklų Lietuvoje.

1922 m. Lietuvos pasieniečiai pirmą kartą šventė profesinę šventę – Pasienio pulko dieną.

1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl Kovo 11-osios Akto moratoriumo. Siekdama tarpvalstybinių derybų su Sovietų sąjunga, Lietuva 100 dienų nuo tokių derybų pradžios sustabdė iš jo kylančius teisinius veiksmus. Pareiškime dėl moratoriumo buvo sakoma, kad jis gali būti pratęstas arba atšauktas ir savaime neteks galios nutrūkus deryboms. Jau kitą dieną Lietuvos ekonominė blokada buvo nutraukta.

2009 m. birželio 29–liepos 3 d. Vilniuje vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės asamblėjos sesija, kurioje dalyvavo apie 500 parlamentarų iš pusšimčio pasaulio valstybių. Be kitų sprendimų, priimta rezoliucija stalinizmo nusikaltimus prilyginti nacizmo.

Įvykiai pasaulyje

1976 m. Didžiosios Britanijos valda Indijos vandenyno vakaruose Seišeliai paskelbė nepriklausomybę. Šalis liko Tautų Sandraugos nare.

1995 m. Pietų Korėjos sostinėje Seule sugriuvus prekybos centrui žuvo daugiau kaip 500 žmonių.

2007 m. JAV prekyboje pasirodė pirmieji „iPhone“ telefonai.

2014 m. teroristinė kraštutinių musulmonų grupuotė „Islamo valstybė“ paskelbė savo valdomose teritorijose Sirijos rytuose bei Irako vakaruose įkurianti suverenią Islamo valstybę, kurios valdymo forma – kalifatas su sostine Raka.

Gimė

1886 m. – dailininkas Justinas Vienožinskis. Kaune įsteigė Aukštuosius piešimo kursus, kurie jo iniciatyva buvo perorganizuoti į Kauno meno mokyklą. Mirė 1960 m.

1886 m. – Prancūzijos politikas, Europos Sąjungos ir NATO vienas kūrėjų Robertas Schumanas. Mirė 1963 m.

1893 m. – geografas, visuomenės veikėjas, geopolitikos pradininkas Lietuvoje Kazys Pakštas. Siūlė Belize, Angoloje arba Madagaskare kurti vadinamąją atsarginę Lietuvą. Pabrėžė Lietuvos geopolitinės padėties pavojingumą ir siūlė imtis atitinkamų priemonių, kėlė Vidurio Europos valstybių federacijos idėją. Nurodė būtinumą įsitvirtinti pajūryje – siūlė Klaipėdą paversti sostine. Mirė 1960 m.

1900 m. – prancūzų rašytojas, lakūnas, vienas didžiausių XX a. humanistų, iškėlusių žmogaus dorovinio perauklėjimo būtinybę, Antoine’as de Saint‑Exupéry. Pasaulinę šlovę jam pelnė lyrinė filosofinė pasaka „Mažasis princas“. 1944 m. žuvo Antrajame pasauliniame kare.

Mirė

2000 m. – aktorė, viena geriausių lietuvių poezijos skaitovių Monika Mironaitė (87 m.).

2002 m. – aktorius Arnas Rosenas (69 m.). Lietuvos aklųjų bibliotekai įgarsino daugiau kaip 200 knygų, Lietuvos kino studijoje – daugiau kaip 500 filmų.

1668 m. Vilniuje didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco ir Laterano kanauninkų ordino iniciatyva pradėta statyti Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – pašventintas kertinis jos akmuo. Tai vienas gražiausių baroko architektūros paminklų Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1668 m. Vilniuje didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco ir Laterano kanauninkų ordino iniciatyva pradėta statyti Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – pašventintas kertinis jos akmuo. Tai vienas gražiausių baroko architektūros paminklų Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2007 m. JAV prekyboje pasirodė pirmieji „iPhone“ telefonai.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
2007 m. JAV prekyboje pasirodė pirmieji „iPhone“ telefonai.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
2000 m. mirė aktorė, viena geriausių lietuvių poezijos skaitovių Monika Mironaitė (87 m.).<br>P.Lileikio nuotr.
2000 m. mirė aktorė, viena geriausių lietuvių poezijos skaitovių Monika Mironaitė (87 m.).<br>P.Lileikio nuotr.
1900 m. gimė prancūzų rašytojas, lakūnas, vienas didžiausių XX a. humanistų, iškėlusių žmogaus dorovinio perauklėjimo būtinybę, Antoine’as de Saint‑Exupery. Pasaulinę šlovę jam pelnė lyrinė filosofinė pasaka „Mažasis princas“. 1944 m. žuvo Antrajame pasauliniame kare.
1900 m. gimė prancūzų rašytojas, lakūnas, vienas didžiausių XX a. humanistų, iškėlusių žmogaus dorovinio perauklėjimo būtinybę, Antoine’as de Saint‑Exupery. Pasaulinę šlovę jam pelnė lyrinė filosofinė pasaka „Mažasis princas“. 1944 m. žuvo Antrajame pasauliniame kare.
1922 m. Lietuvos pasieniečiai pirmą kartą šventė profesinę šventę – Pasienio pulko dieną.<br>V.Balkūno nuotr.
1922 m. Lietuvos pasieniečiai pirmą kartą šventė profesinę šventę – Pasienio pulko dieną.<br>V.Balkūno nuotr.
1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl Kovo 11-osios Akto moratoriumo. Siekdama tarpvalstybinių derybų su Sovietų sąjunga, Lietuva 100 dienų nuo tokių derybų pradžios sustabdė iš jo kylančius teisinius veiksmus. Pareiškime dėl moratoriumo buvo sakoma, kad jis gali būti pratęstas arba atšauktas ir savaime neteks galios nutrūkus deryboms. Jau kitą dieną Lietuvos ekonominė blokada buvo nutraukta.<br>P.Lileikio nuotr.
1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl Kovo 11-osios Akto moratoriumo. Siekdama tarpvalstybinių derybų su Sovietų sąjunga, Lietuva 100 dienų nuo tokių derybų pradžios sustabdė iš jo kylančius teisinius veiksmus. Pareiškime dėl moratoriumo buvo sakoma, kad jis gali būti pratęstas arba atšauktas ir savaime neteks galios nutrūkus deryboms. Jau kitą dieną Lietuvos ekonominė blokada buvo nutraukta.<br>P.Lileikio nuotr.
2009 m. birželio 29–liepos 3 d. Vilniuje vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės asamblėjos sesija, kurioje dalyvavo apie 500 parlamentarų iš pusšimčio pasaulio valstybių. Be kitų sprendimų, priimta rezoliucija stalinizmo nusikaltimus prilyginti nacizmo.<br>R.Jurgaičio nuotr.
2009 m. birželio 29–liepos 3 d. Vilniuje vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės asamblėjos sesija, kurioje dalyvavo apie 500 parlamentarų iš pusšimčio pasaulio valstybių. Be kitų sprendimų, priimta rezoliucija stalinizmo nusikaltimus prilyginti nacizmo.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)
1668 m. Vilniuje didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco ir Laterano kanauninkų ordino iniciatyva pradėta statyti Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – pašventintas kertinis jos akmuo. Tai vienas gražiausių baroko architektūros paminklų Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1668 m. Vilniuje didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco ir Laterano kanauninkų ordino iniciatyva pradėta statyti Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – pašventintas kertinis jos akmuo. Tai vienas gražiausių baroko architektūros paminklų Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2007 m. JAV prekyboje pasirodė pirmieji „iPhone“ telefonai.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
2007 m. JAV prekyboje pasirodė pirmieji „iPhone“ telefonai.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
2000 m. mirė aktorė, viena geriausių lietuvių poezijos skaitovių Monika Mironaitė (87 m.).<br>P.Lileikio nuotr.
2000 m. mirė aktorė, viena geriausių lietuvių poezijos skaitovių Monika Mironaitė (87 m.).<br>P.Lileikio nuotr.
1900 m. gimė prancūzų rašytojas, lakūnas, vienas didžiausių XX a. humanistų, iškėlusių žmogaus dorovinio perauklėjimo būtinybę, Antoine’as de Saint‑Exupery. Pasaulinę šlovę jam pelnė lyrinė filosofinė pasaka „Mažasis princas“. 1944 m. žuvo Antrajame pasauliniame kare.
1900 m. gimė prancūzų rašytojas, lakūnas, vienas didžiausių XX a. humanistų, iškėlusių žmogaus dorovinio perauklėjimo būtinybę, Antoine’as de Saint‑Exupery. Pasaulinę šlovę jam pelnė lyrinė filosofinė pasaka „Mažasis princas“. 1944 m. žuvo Antrajame pasauliniame kare.
1922 m. Lietuvos pasieniečiai pirmą kartą šventė profesinę šventę – Pasienio pulko dieną.<br>V.Balkūno nuotr.
1922 m. Lietuvos pasieniečiai pirmą kartą šventė profesinę šventę – Pasienio pulko dieną.<br>V.Balkūno nuotr.
1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl Kovo 11-osios Akto moratoriumo. Siekdama tarpvalstybinių derybų su Sovietų sąjunga, Lietuva 100 dienų nuo tokių derybų pradžios sustabdė iš jo kylančius teisinius veiksmus. Pareiškime dėl moratoriumo buvo sakoma, kad jis gali būti pratęstas arba atšauktas ir savaime neteks galios nutrūkus deryboms. Jau kitą dieną Lietuvos ekonominė blokada buvo nutraukta.<br>P.Lileikio nuotr.
1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl Kovo 11-osios Akto moratoriumo. Siekdama tarpvalstybinių derybų su Sovietų sąjunga, Lietuva 100 dienų nuo tokių derybų pradžios sustabdė iš jo kylančius teisinius veiksmus. Pareiškime dėl moratoriumo buvo sakoma, kad jis gali būti pratęstas arba atšauktas ir savaime neteks galios nutrūkus deryboms. Jau kitą dieną Lietuvos ekonominė blokada buvo nutraukta.<br>P.Lileikio nuotr.
2009 m. birželio 29–liepos 3 d. Vilniuje vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės asamblėjos sesija, kurioje dalyvavo apie 500 parlamentarų iš pusšimčio pasaulio valstybių. Be kitų sprendimų, priimta rezoliucija stalinizmo nusikaltimus prilyginti nacizmo.<br>R.Jurgaičio nuotr.
2009 m. birželio 29–liepos 3 d. Vilniuje vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės asamblėjos sesija, kurioje dalyvavo apie 500 parlamentarų iš pusšimčio pasaulio valstybių. Be kitų sprendimų, priimta rezoliucija stalinizmo nusikaltimus prilyginti nacizmo.<br>R.Jurgaičio nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.