Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1893 m. Vilniuje atidaryta pirmoji arklinio tramvajaus linija „Žaliasis tiltas – Geležinkelio stotis“. Mėnesio pabaigoje pradėjo veikti linija „Užupio tiltas – Lukiškių aikštė“, liepą – „Katedros aikštė – Antakalnis“. Šiais maršrutais kasdien kursuodavo vidutiniškai 28 vagonai. Jiems traukti buvo skirti 122 arkliai.
1944 m. naciai keršydami už esesininkų sunkvežimių apšaudymą netoli Pirčiupių kaimo Varėnos rajone kaimą sudegino su visais jo gyventojams. Žuvo 119 žmonių – 61 moteris ir 58 vyrai, iš jų 45 vaikai iki 15 metų ir 4 kūdikiai.
1988 m. grupė Lietuvos intelektualų ir kultūros veikėjų, pasinaudoję skelbiamais demokratijos, viešumo, minties laisvės ir ekonominio savarankiškumo šūkiais, Mokslų akademijos salėje Vilniuje sudarė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35 asmenų iniciatyvinę grupę. Iš jos kilo visuomeninis politinis judėjimas Lietuvos Sąjūdis.
1992 m. Interneto adresų tarnybos tarptautinėje duomenų bazėje atsirado įrašas apie Lietuvoje sukurtą „.lt“ domeną.
1994 m. parodų centre „Litexpo“ prasidėjo pirmoji tarptautinė specializuota kosmetikos, parfumerijos ir kirpyklų įrangos paroda „Pelenė“.
Įvykiai pasaulyje
1942 m. prie Midvėjaus atolo Ramiajame vandenyne prasidėjo Japonijos ir JAV karo laivynų mūšis, kuris Antrojo pasaulinio karo Tolimųjų Rytų fronte galutinai pakeitė jėgų santykį JAV naudai. Amerikiečiai padarė didelių nuostolių Japonijos laivynui, kuris nuo 1942 m. vasaros buvo priverstas pereiti į gynybą. Midvėjaus mūšis baigėsi birželio 6 d., jame išryškėjo didėjanti lėktuvnešių aviacijos reikšmė.
1972 m. įsigaliojo Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir SSRS 1971 m. rugsėjo mėn. pasirašytas Keturšalis susitarimas dėl Vakarų Berlyno. Jis nustatė, kad Vakarų Berlynas, kaip ir anksčiau, nėra Vokietijos Federacinės Respublikos dalis ir nebus jos valdomas. Susisiekimas Vokietijos Demokratinės Respublikos keliais tarp Vakarų Berlyno ir Vokietijos Federacinės Respublikos kvalifikuotas kaip tranzitinis ir turi vykti laikantis tarptautinių susitarimų. Didžioji Britanija, JAV ir Prancūzija turi teisę ir atsakomybę atstovauti Vakarų Berlyno ir jo gyventojų interesams užsienyje. Susitarimas baigė daugiau kaip 20 metų trukusią krizę dėl Vakarų Berlyno ir garantavo Vakarų valstybių susisiekimą su juo. 1990 m. Vokietijai susivienijus jis nustojo galioti.
1989 m. įvyko didžiausia Rusijos istorijoje geležinkelių katastrofa. Baškirijos teritorijoje kelyje Čeliabinskas – Ufa prasilenkiant dviem keleiviniams traukiniams dėl šalia nutiesto dujotiekio dujų nuotėkio įvyko sprogimas, dėl kurio žuvo 575 (kitais duomenimis – 645) traukinių keleiviai, daugiau kaip 600 sužeista.
1992 m. Rio de Žaneire prasidėjo Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencija, kuri suformulavo svarbiausius tarptautinės aplinkos teisės principus. Svarbiausias iš jų – valstybės privalo siekti darnios plėtros, kurios tikslas – suderinti ekonominį augimą ir socialinę pažangą, taupiai naudoti gamtos išteklius, palaikyti vadinamąją ekologinę pusiausvyrą, garantuoti palankias gyvenimo sąlygas dabarties ir ateities kartoms. Rio deklaracijos principais pagrįsta daugumos pasaulio valstybių aplinkos teisė.
2006 m. Juodkalnija atsiskyrė nuo Serbijos ir paskelbė nepriklausomybę.
2017 m. ant Londono tilto trys teroristai mikroautobusu rėžėsi į minią, po to kai kuriuos praeivius subadė peiliais. Žuvo 8, sužeista apie 50 žmonių. Atsakomybę prisiėmė Islamo valstybė.
Gimė
1770 m. – Argentinos nepriklausomybės kovų veikėjas Manuelis Belgrano. Argentinoje laikomas nacionaliniu didvyriu, sukūrė šalies valstybinę vėliavą. Mirė 1820 m.
1899 m. – dailininkas ekspresionistas Antanas Samuolis. Mirė 1942 m.
1931 m. – Kubos valstybės veikėjas, Fidelio Castro brolis ir įpėdinis Raulis Castro.
Mirė
1657 m. – anglų medikas, fiziologijos ir hematologijos pradininkas Williamas Harvey (79 m.). Pirmasis aprašė kraujotaką ir širdies veiklą, atrado didįjį kraujo apytakos ratą, teigė, kad kraujas teka uždara vamzdelių (kraujagyslių) sistema, kraujotakos mechanizmą lygino su mašinų ir siurblių darbu.
1875 m. – prancūzų kompozitorius, operos „Karmen“ autorius Georges’as Bizet (36 m.).
1899 m. – austrų kompozitorius, Vienos valso ir Vienos operetės klasikas, vadinamas valsų karaliumi, Johannas Straussas (73 m.). Sukūrė 170 valsų, žymiausi – „Žydrasis Dunojus“ ir „Vienos miško pasakos“.
1924 m. – Austrijos rašytojas, vienas žymiausių moderniosios prozos kūrėjų Franzas Kafka (40 m.).
1963 m. – popiežius Jonas XXIII (81 m.). Siekdamas Katalikų Bažnyčios atsinaujinimo sušaukė Vatikano II susirinkimą, kuris reformavo liturgiją – galutinai nustatė Mišių eigą, šalia Dievo garbinimo iškėlė žmonių pašventinimą, per liturgines apeigas leido naudoti gimtąją kalbą, įvairių tautų kultūros elementus. 2014 m. paskelbtas šventuoju.
1989 m. – Irano valstybės ir religinis veikėjas, Irano revoliucijos dvasinis vadovas, ajatola Ruhollah Khomeini (apie 89 m.). Inicijavo referendumą, kuris 1979 m. patvirtino konstituciją, pagal kurią šalis buvo paskelbta Irano Islamo Respublika, o R.Khomeini tapo valstybės vadovu iki gyvos galvos.
