Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1916 m. darbą baigė pirmoji Lozanos konferencija. Konferencijos dalyviai pakvietė lietuvių visuomenę rūpintis Vilniuje įkurti Lietuvos universitetą, o Lietuvos ir JAV lietuvius – kaupti kapitalą per Pirmąjį pasaulinį karą nuniokotam Lietuvos ūkiui atkurti.
1956 m. Vilniaus katedroje pradėjo veikti Paveikslų galerija. Iš šios šventovės galerija buvo iškelta 1989 m.
2003 m. Lietuva pradėjo dalyvauti JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos karinėje operacijoje Irake. Į Iraką Danijos kontingento sudėtyje buvo išsiųsti 43 lietuvių kariai.
Įvykiai pasaulyje
1783 m. broliai prancūzai Josephas-Michelis ir Jacques‘as-Etienne’as de Montgolfier gimtojo Anonės miestelio aikštėje pietryčių Prancūzijoje pademonstravo pačių sukurtą pirmąjį karšto oro balioną. Balionas per 10 minučių pakilo į 1000 m aukštį ir nuskriejo apie 2 km. Paryžiaus mokslų akademija oficialiai pripažino šį išradimą ir broliai de Montgolfier tapo oreivystės pradininkais.
1800 m. į JAV prezidento oficialią rezidenciją Vašingtone – Baltuosius rūmus įsikėlė pirmasis prezidentas Johnas Adamsas.
1916 m. Pirmojo pasaulinio karo Rytų fronte Rusijos kariuomenė į pietus nuo Pripetės pradėjo savo didžiausią per šį karą puolamąją operaciją prieš Austrijos-Vengrijos kariuomenę. Po patirto pralaimėjimo Austrijos-Vengrijos kariuomenė neatsigavo iki karo pabaigos.
1918 m. prie Marnos upės, maždaug 70 km nuo Paryžiaus, Prancūzijos kariuomenė sustabdė sostinės link besiveržiančius vokiečius ir privertė juos Pirmajame pasauliniame kare pereiti į gynybą.
1920 m. Versalyje, Trianono rūmuose, Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusios valstybės pasirašė taikos sutartį su Vengrija. Šia sutartimi Rumunija gavo Transilvaniją, Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė – Kroatiją ir Bosniją, Čekoslovakija – Slovakiją ir Užkarpatės Ukrainą. Vengrija prarado du trečdalius turėtos teritorijos ir apie 3,5 mln. vengrų atsidūrė už jos ribų. Peržiūrėti Trianono taikos sąlygas tapo tarpukario Vengrijos užsienio politikos svarbiausiu tikslu, siekdama jo Vengrija suartėjo su nacių Vokietija.
1940 m. baigėsi Diunkerko operacija. Didžiosios Britanijos kariuomenė kartu su dalimi Prancūzijos ir Belgijos divizijų iš Flandrijos buvo sėkmingai evakuota į Angliją.
1944 m. Antrojo Pasaulinio karo sąjungininkai įžengė į vokiečių paliktą Romą.
1946 m. Argentinos prezidentu išrinktas Juanas Domingo Perónas, šalyje pradėjo formuotis peronizmo politinė ideologija ir politika. Peronistai siekė suderinti nacionalizmą ir socialinį teisingumą, pasisakė už trečiąjį kelią – pasirinkimą to, kas Argentinai geriausia kapitalizme ir socializme, kūrė uždarą nacionalinį ūkį. D.Peróno vyriausybė nacionalizavo Centrinį banką, užsienio kapitalui priklausančius geležinkelius, kitas įmones.
1970 m. Didžiosios Britanijos valdomas Tongos salynas Ramiajame vandenyne paskelbtas nepriklausoma karalyste, bet šalis pasiliko Tautų Sandraugos narė. Tonga švenčia nacionalinę šventę – karaliaus karūnavimo dieną.
1989 m. Kinijos kariuomenė jėga iš Pekino centrinės Tiananmeno aikštės išstūmė čia susirinkusius demonstrantus. Organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, žuvo apie 1000 demonstrantų, NATO žvalgybos duomenimis – 7000 žmonių, iš jų 1000 Kinijos kareivių.
1989 m. Lenkijoje įvyko pirmieji demokratiniai laisvi rinkimai, kuriuos laimėjo legalizuotas „Solidarumas“ ir kitos opozicinės organizacijos.
1992 m. Rusijos Aukščiausioji taryba išleido įstatymą, kuriuo nuo Čečėnijos atsiskyrusi Ingušijos respublika įtraukta į Rusijos Federacijos sudėtį. Įstatymas įsigaliojo 1993 m. sausio mėn.
1993 m. Šamilio Basajevo vadovaujami Džocharo Dudajevo šalininkai užėmė Grozno miesto tarybos būstinę, kurioje posėdžiaudavo Čečėnijos parlamentas ir konstitucinis teismas.
Gimė
1845 m. – rašytoja Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė). Mirė 1921 m.
1867 m. – Suomijos karo ir valstybės veikėjas Carlas Gustafas Emilis Mannerheimas. Pertvarkė Suomijos kariuomenę ir inicijavo vadinamosios Mannerheimo gynybos linijos pagal sieną su SSRS statybą. Per 1939-1940 m. Žiemos karą sėkmingai organizavo pasipriešinimą gausesnei ir geriau ginkluotai SSRS kariuomenei. Po karo buvo pirmasis Suomijos prezidentas. Mirė 1951 m.
1975 m. – amerikiečių kino aktorė Angelina Jolie.
Mirė
1941 m. – Prūsijos karalius ir Vokietijos imperatorius, paskutinis Hohencolernų dinastijos monarchas Vilhelmas II (82 m.). Jo valdymo laikais Vokietijos kariuomenė pagal karių skaičių ir parengimą tapo galingiausia Europoje, amžiaus pradžioje organizavo karo laivyno, kuris nenusileistų Didžiosios Britanijos karo laivynui, statybą. Buvo Pirmojo pasaulinio karo vienas iniciatorių, Versalio taikos sutartimi apkaltintas karo nusikaltimais, bet Olandijos vyriausybė atsisakė jį išduoti teismui.
1950 m. Čikagoje mirė trečiasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius (83 m.). Buvo vienas Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrėjų, parašė Lietuvių demokratų partijos programą. 1994 m. palaikai perlaidoti Selemos Būdoje Marijampolės rajone.
2005 m. – baleto artistas Jonas Katakinas (54 m.).
