Istorijos dūžiai birželio 8-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Jun 8, 2020, 6:55 AM

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1946 m. Vatikano radijas atnaujino transliacijas lietuvių kalba. Iki 1951 m. tai buvo vienintelė laisvojo pasaulio radijo stotis, transliuojanti lietuviškas laidas. Iš pradžių jos buvo transliuojamos kartą, vėliau – du, keturis ar šešis kartus per savaitę, o nuo 1955 m. pradžios – kasdien.

1992 m. Aukščiausioji Taryba priėmė Konstitucinį aktą dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas.

1999 m. Vilniaus graikų apeigų katalikų (unitų) bendruomenė perregistruota į Lietuvos graikų apeigų Katalikų Bažnyčią. Graikų apeigų katalikų bažnyčia susikūrė 1596 m. po Brastos bažnytinės unijos. Rusijos imperijoje unitai buvo persekiojami, visos jų bažnyčios ir vienuolynai sunaikinti. 1991 m. Švč.Trejybės bažnyčia Vilniuje oficialiai buvo sugrąžinta graikų apeigų katalikams.

Įvykiai pasaulyje

1806 m. Napoleonas I Bonapartas paskelbė 1794 m. prancūzų įkurtą Batavijos respubliką Olandijos karalyste ir jos valdovu paskyrė brolį Liudviką Bonapartą.

1815 m. Vienos kongrese įkurtas vokiečių valstybių susivienijimas Vokietijos sąjunga. Jai priklausė 35 valstybės ir 4 laisvieji miestai – Bremenas, Hamburgas, Liubekas ir Frankfurtas prie Maino. Gyvavo iki 1866 m.

1915 m. JAV prezidentas Thomas Woodrow Wilsonas paskelbė notą Vokietijai dėl britų transatlantinio keleivinio lainerio „Lusitania“ nuskandinimo.

1940 m. Sąjungininkų ekspedicinis korpusas (jį sudarė Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Lenkijos kariuomenės daliniai) buvo evakuotas iš du mėnesius bandyto susigrąžinti nacių užimto Norvegijos miesto Narviko. Po 2 dienų Norvegijos kariuomenė kapituliavo Antrajame pasauliniame kare.

1991 m. Čečėnų tautos nacionalinio kongreso antrojoje sesijoje Džocharas Dudajevas paskelbė apie Čečėnijos respublikos įkūrimą. Spalio mėn. išrinktas Čečėnijos prezidentu pirmuoju savo įsaku lapkričio 1 d. Čečėnijos respubliką paskelbė nepriklausoma.

Gimė

1810 m. – vokiečių kompozitorius romantikas Robertas Schumannas. Ištobulino Franzo Schuberto sukurtą vokalinės miniatiūros formą „Lied“ (vokiškai – daina). Mirė 1856 m.

1921 m. – Indonezijos karo ir politikos veikėjas, prezidentas Suharto. Įtvirtino šalyje autoritarinį karinį režimą, užsienio politikoje laikėsi antikomunistinės ir provakarietiškos orientacijos, siekė Indoneziją paversti vyraujančia valstybe Pietryčių Azijoje. Mirė 2008 m.

1921 m. – skulptorius modernistas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, Antanas Mončys. Mirė 1993 m.

1936 m. – rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Aputis. Mirė 2010 m.

Mirė

632 m. – islamo pranašas Mahometas (apie 62 m.). Musulmonai tiki, kad Alachas per arkangelą Džibrylį Mahometui dalimis, maždaug nuo 610 m. per 23 metus, perdavė Koraną. Mahometas pradėjo skelbti, kad yra tik vienas Dievas (tuo metu Arabijoje vyravo politeizmas), žmonės visiškai nuo jo priklausomi ir bus teisiami po mirties pagal darbus žemėje, kad paskutinio teismo dieną mirusieji bus prikelti.

1926 m. bandydamas lėktuvą žuvo karo lakūnas, pirmasis lietuvių profesionalus lėktuvų konstruktorius Jurgis Dobkevičius (26 m.). Sukonstravo ir išbandė tris viensparnius „Dobi“ lėktuvus, su lėktuvu „Foker“ pirmasis Lietuvoje atliko mirties kilpą.

1942 m. – chirurgas, pirmasis Lietuvoje atlikęs kraujo perpylimą, Vladas Kuzma (49 m.). Sukūrė skrandžio rezekcijos metodą, padarė apie 20 tūkst. sudėtingų operacijų. Neturtinguosius gydė nemokamai.

1992 m. Aukščiausioji Taryba priėmė Konstitucinį aktą dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas.<br>P.Lileikio nuotr.
1992 m. Aukščiausioji Taryba priėmė Konstitucinį aktą dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas.<br>P.Lileikio nuotr.
1936 m. gimė rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Aputis. Mirė 2010 m.<br>T.Bauro nuotr.
1936 m. gimė rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Aputis. Mirė 2010 m.<br>T.Bauro nuotr.
1991 m. Čečėnų tautos nacionalinio kongreso antrojoje sesijoje Džocharas Dudajevas paskelbė apie Čečėnijos respublikos įkūrimą. Spalio mėn. išrinktas Čečėnijos prezidentu pirmuoju savo įsaku lapkričio 1 d. Čečėnijos respubliką paskelbė nepriklausoma.<br>P.Lileikio nuotr.
1991 m. Čečėnų tautos nacionalinio kongreso antrojoje sesijoje Džocharas Dudajevas paskelbė apie Čečėnijos respublikos įkūrimą. Spalio mėn. išrinktas Čečėnijos prezidentu pirmuoju savo įsaku lapkričio 1 d. Čečėnijos respubliką paskelbė nepriklausoma.<br>P.Lileikio nuotr.
1999 m. Vilniaus graikų apeigų katalikų (unitų) bendruomenė perregistruota į Lietuvos graikų apeigų Katalikų Bažnyčią. Graikų apeigų katalikų bažnyčia susikūrė 1596 m. po Brastos bažnytinės unijos. Rusijos imperijoje unitai buvo persekiojami, visos jų bažnyčios ir vienuolynai sunaikinti. 1991 m. Švč.Trejybės bažnyčia Vilniuje oficialiai buvo sugrąžinta graikų apeigų katalikams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1999 m. Vilniaus graikų apeigų katalikų (unitų) bendruomenė perregistruota į Lietuvos graikų apeigų Katalikų Bažnyčią. Graikų apeigų katalikų bažnyčia susikūrė 1596 m. po Brastos bažnytinės unijos. Rusijos imperijoje unitai buvo persekiojami, visos jų bažnyčios ir vienuolynai sunaikinti. 1991 m. Švč.Trejybės bažnyčia Vilniuje oficialiai buvo sugrąžinta graikų apeigų katalikams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1946 m. Vatikano radijas atnaujino transliacijas lietuvių kalba. Iki 1951 m. tai buvo vienintelė laisvojo pasaulio radijo stotis, transliuojanti lietuviškas laidas. Iš pradžių jos buvo transliuojamos kartą, vėliau – du, keturis ar šešis kartus per savaitę, o nuo 1955 m. pradžios – kasdien.<br>123rf nuotr.
1946 m. Vatikano radijas atnaujino transliacijas lietuvių kalba. Iki 1951 m. tai buvo vienintelė laisvojo pasaulio radijo stotis, transliuojanti lietuviškas laidas. Iš pradžių jos buvo transliuojamos kartą, vėliau – du, keturis ar šešis kartus per savaitę, o nuo 1955 m. pradžios – kasdien.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)
1992 m. Aukščiausioji Taryba priėmė Konstitucinį aktą dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas.<br>P.Lileikio nuotr.
1992 m. Aukščiausioji Taryba priėmė Konstitucinį aktą dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas.<br>P.Lileikio nuotr.
1936 m. gimė rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Aputis. Mirė 2010 m.<br>T.Bauro nuotr.
1936 m. gimė rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Aputis. Mirė 2010 m.<br>T.Bauro nuotr.
1991 m. Čečėnų tautos nacionalinio kongreso antrojoje sesijoje Džocharas Dudajevas paskelbė apie Čečėnijos respublikos įkūrimą. Spalio mėn. išrinktas Čečėnijos prezidentu pirmuoju savo įsaku lapkričio 1 d. Čečėnijos respubliką paskelbė nepriklausoma.<br>P.Lileikio nuotr.
1991 m. Čečėnų tautos nacionalinio kongreso antrojoje sesijoje Džocharas Dudajevas paskelbė apie Čečėnijos respublikos įkūrimą. Spalio mėn. išrinktas Čečėnijos prezidentu pirmuoju savo įsaku lapkričio 1 d. Čečėnijos respubliką paskelbė nepriklausoma.<br>P.Lileikio nuotr.
1999 m. Vilniaus graikų apeigų katalikų (unitų) bendruomenė perregistruota į Lietuvos graikų apeigų Katalikų Bažnyčią. Graikų apeigų katalikų bažnyčia susikūrė 1596 m. po Brastos bažnytinės unijos. Rusijos imperijoje unitai buvo persekiojami, visos jų bažnyčios ir vienuolynai sunaikinti. 1991 m. Švč.Trejybės bažnyčia Vilniuje oficialiai buvo sugrąžinta graikų apeigų katalikams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1999 m. Vilniaus graikų apeigų katalikų (unitų) bendruomenė perregistruota į Lietuvos graikų apeigų Katalikų Bažnyčią. Graikų apeigų katalikų bažnyčia susikūrė 1596 m. po Brastos bažnytinės unijos. Rusijos imperijoje unitai buvo persekiojami, visos jų bažnyčios ir vienuolynai sunaikinti. 1991 m. Švč.Trejybės bažnyčia Vilniuje oficialiai buvo sugrąžinta graikų apeigų katalikams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1946 m. Vatikano radijas atnaujino transliacijas lietuvių kalba. Iki 1951 m. tai buvo vienintelė laisvojo pasaulio radijo stotis, transliuojanti lietuviškas laidas. Iš pradžių jos buvo transliuojamos kartą, vėliau – du, keturis ar šešis kartus per savaitę, o nuo 1955 m. pradžios – kasdien.<br>123rf nuotr.
1946 m. Vatikano radijas atnaujino transliacijas lietuvių kalba. Iki 1951 m. tai buvo vienintelė laisvojo pasaulio radijo stotis, transliuojanti lietuviškas laidas. Iš pradžių jos buvo transliuojamos kartą, vėliau – du, keturis ar šešis kartus per savaitę, o nuo 1955 m. pradžios – kasdien.<br>123rf nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.