Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1905 m. Maskvoje vykstant ginkluotam sukilimui prieš caro valdžią Vilniuje prasidėjo ir savaitę truko taikus visuotinis politinis streikas.
1918 m. krašto apsaugos ministro įsakymu Vilniuje įsteigta pirmoji Lietuvoje Vilniaus karo komendantūra. Komendantu paskirtas savanorių būrio vadas rašytojas Liudas Gira. Jam netikėtai susirgus pareigas ėjo Kazimieras Škirpa. Komendantūra Vilniuje veikė trumpai – Lietuvos vyriausybei ir kariuomenės vadovybei kitų metų pradžioje persikėlus į Kauną čia buvo įsteigta ir karo komendantūra.
1991 m. popiežius Jonas Paulius II Lietuvos bažnytinę provinciją padalijo į dvi – Vilniaus ir Kauno – metropolijas su keturiomis sufraganinėmis diecezijomis: Kaišiadorių ir Panevėžio prie Vilniaus ir Telšių bei Vilkaviškio prie Kauno.
Įvykiai pasaulyje
1223 m. Pranciškus Asyžietis pradėjo prakartėlių tradiciją – Italijos Lacijaus srities Grečo kaimelio bažnyčioje pirmasis įrengė gyvą prakartėlę, vaizduojančią Jėzaus gimimą.
1818 m. Austrijos Oberndorfo prie Zalcburgo Šv.Mikalojaus bažnyčios vargonininkas Franzas Xaveras Gruberis ir kunigas Josephas Mohras, pritardamas gitara, per Kalėdų nakties mišias pirmą kartą sugiedojo giesmę „Tyli naktis, šventa naktis“, kuri vėliau tapo populiariausia kalėdine giesme visame pasaulyje, o 2011 m. UNESCO ją įtraukė į Pasaulio žodinio ir nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą. Giesmės žodžius parašė J.Mohras, jiems melodiją pritaikė F.X.Gruberis.
1865 m. (kitais duomenimis – 1866 m. pavasarį) pietinėje JAV valstijoje Tenesyje pilietinio karo veteranai įkūrė pusiau slaptą organizaciją – Kukluksklaną. Iš pradžių organizacijos tikslas buvo padėti karo veteranams ir našlėms, vėliau siekė išlaikyti baltaodžių vyraujantį vaidmenį pietinių valstijų visuomenėje. Po karo didžioji dalis JAV gyventojų buvo įsitikinę, kad juodaodžiai nėra lygūs su jais ir kad jiems suteikta per daug politinių galių. 1871 m. Kukluksklanas buvo uždraustas, bet savo veiklą tęsė pogrindyje.
1871 m. Kairo operos teatre įvyko Egipto valdovo užsakymu parašytos Giuseppe Verdi operos „Aida“ premjera.
1914 m. Kūčių vakarą Pirmojo pasaulinio karo Vakarų fronte dešimt tūkstančių prancūzų, anglų ir vokiečių kareivių padėjo ginklus ir susitiko „niekieno žemėje“ broliautis. Jie mainėsi papirosais, alkoholiu, suvenyrais ir šnekėjosi apie namus. Norėta tą pakartoti ir kitais metais, tačiau broliavimusi nepatenkinta karinė vadovybė ėmėsi prevencinių priemonių: įsakė Kūčių dieną bombarduoti priešo pozicijas, kad niekas negalėtų išlįsti iš apkasų, ir ėmė dalinius kilnoti iš vienos vietos į kitą, kad jie neužmegztų artimų ryšių su priešu.
1951 m. Libija paskelbė nepriklausomybę ir perėjimą prie monarchijos. Šalies karaliumi tapo Idrisas I. Tuo metu Libija buvo viena neturtingiausių pasaulio valstybių. 1955 m. radus naftos telkinių šalies ekonominis ir socialinis lygis gerokai pakilo.
1968 m. JAV astronautai Frankas Bormanas, Jamesas Lovellis ir Williamas Andersas erdvėlaiviu „Apollo 8“ pirmą kartą skriejo orbita aplink Mėnulį. Astronautai jį stebėjo ir fotografavo maždaug iš 110 km atstumo.
1989 m. SSRS liaudies deputatų suvažiavimas, remdamasis Aleksandro Jakovlevo vadovaujamos komisijos Molotovo-Ribbentropo paktui įvertinti išvadomis, pripažino šį paktą buvus, o jo slaptuosius protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento.
Gimė
1167 m. – Anglijos karalius Jonas Bežemis. Išleido Didžiąją laisvių chartiją, kuri pradėjo konstitucinį karaliaus valdžios apribojimą ir ilgainiui tapo Anglijos teisės principų šaltiniu. Mirė 1216 m.
1798 m. – rašytojas Adomas Mickevičius, kilęs iš senos lietuvių bajorų šeimos, kuri laikė save lietuviais, bet kalbėjo lenkiškai. Į literatūros istoriją įėjo kaip kovingas romantikas. Istorinėse poemose „Gražina“ ir „Konradas Valenrodas“ aukštino lietuvių kovas su kryžiuočiais. Mirė 1855 m.
1818 m. – anglų fizikas, energijos tvermės dėsnio vienas atradėjų Jamesas Prescottas Joule’is. Jo vardu pavadintas SI sistemos energijos ir darbo vienetas džaulis. Mirė 1889 m.
1868 m. – vokiečių šachmatininkas, matematikas ir filosofas Emanuelis Laskeris. 27 metus buvo planetos čempionas – nuo 1894 m., kai nugalėjo pirmąjį pasaulio čempioną JAV šachmatininką Wilhelmą Steinitzą, iki 1921 m., kai pralaimėjo Kubos didmeistriui Jose Rauliui Capablancai. Mirė 1941 m.
1922 m. – išeivijos poetas, vienas žymiausių avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Mekas. Mirė 2019 m.
1940 m. – rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Bronius Radzevičius. Žymiausiame romane „Priešaušrio vieškeliai“ atskleidė pokario kartos egzistencinę aklavietę. Mirė 1980 m.
1945 m. – rašytojas, Kovo 11-osios Akto signataras, Nacionalinės premijos laureatas Saulius Šaltenis.
Mirė
1524 m. – portugalų keliautojas, atradęs jūrų kelią iš Europos į Indiją, Vasco da Gama (55 m.).
1863 m. – anglų rašytojas, vienas žymiausių realizmo atstovų ir Viktorijos laikų romanistų Williamas Makepeace’as Thackeray (52 m.).
1971 m. – išeivijos istorikas, laikomas vienu iškiliausių senovės Lietuvos istorijos tyrinėtojų, Zenonas Ivinskis (63 m.).
1983 m. – diplomatas, užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis (85 m.). Artėjant sovietų okupacijai užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys 1940 m. birželio 2 d. paskyrė Stasį Lozoraitį užsienyje likusios Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu, 1940 m. Antano Smetonos pasirašytais „Kybartų aktais“ paskirtas ministru pirmininku ir prezidento pavaduotoju.
2008 m. – JAV politologas Samuelis Philipsas Huntingtonas (81 m.). Prieštaringai vertinamoje knygoje „Civilizacijų susidūrimas ir pasaulio pertvarkymas“ išpranašavo, kad tradicinę Vakarų ir Rytų priešpriešą pakeis Vakarų krikščioniškos civilizacijos ir islamo susidūrimas, o ideologinius skirtumus keis civilizaciniai.
