Istorijos dūžiai kovo 15-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Mar 15, 2020, 6:55 AM

Portalo lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1923 m. Antantės Ambasadorių konferencija Lenkijos okupuotą Vilnių ir Vilniaus kraštą priskyrė Lenkijai. Lietuva šio sprendimo niekada nepripažino.

1925 m. įsteigta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga.

1941 m. Panevėžio dramos teatre suvaidintas pirmasis spektaklis – Juozo Miltinio režisuota N.Pogodino pjesė „Sidabrinis slėnis“.

1990 m. SSRS liaudies deputatų suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas paskelbtas neteisėtu ir negaliojančiu. Už rezoliuciją balsavo 1463 deputatai, prieš – 98, susilaikė 128.

1990 m. prie Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos įkurta Vyriausioji valstybinio socialinio draudimo valdyba „Sodra“.

1990 m. rusų kalba leidžiamo laikraščio „Sovetskaja Litva“ („Tarybų Lietuva“) pavadinimas pakeistas į „Echo Litvy“ („Lietuvos aidas“).

1992 m. Lietuvoje pirmą kartą lankėsi NATO generalinis sekretorius Manfredas Worneris.

1993 m. įsteigta Baltijos TV.

1997 m. prasidėjo pirmasis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.

Įvykiai pasaulyje

44 m. prieš Kristų sąmokslininkai Senato posėdyje nužudė Romos imperatorių Gajų Julijų Cezarį.

1493 m. Kristupas Kolumbas grįžo į Ispaniją po pirmosios kelionės į Naująjį Pasaulį. Jo ekspedicija, kurią sudarė apie 120 jūrininkų, išplaukė 1492 m. rugpjūčio 3 d., perplaukė Atlanto vandenyną ir spalio 12 dieną atrado vieną Bahamų salų, kurią Kolumbas pavadino San Salvadoru. Šios salos atradimo data yra oficiali Amerikos atradimo data. Spalio 28 d. atrado Kubą, gruodžio 6 d. – Haitį.

1820 m. Meinas tapo 23-ąja JAV valstija.

1848 m. prasidėjo revoliucija nepriklausomybės siekiančioje Vengrijoje. Šalis tuo metu priklausė Austrijos imperijai.

1892 m. amerikiečių išradėjas Jesse’is Reno Niujorke patentavo slenkančius laiptus – eskalatorių.

1907 m. į Suomijos parlamentą pirmą kartą Europoje išrinktos moterys.

1916 m. Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo karinę intervenciją Meksikoje – vadinamąją Pershingo ekspediciją. Dėl atkaklaus meksikiečių pasipriešinimo po metų amerikiečiai pasitraukė.

1917 m. po Vasario revoliucijos imperatoriui Nikolajui II atsisakius valdžios sudaryta Rusijos laikinoji vyriausybė.

1939 m. Vokietijos kariuomenė okupavo Čekiją. Kitą dieną Hitlerio dekretu įkurtas Bohemijos (Čekijos) ir Moravijos protektoratas.

1978 m. iš Galinos Višnevskajos ir Mstislavo Rostropovičiaus atimta SSRS pilietybė.

1985 m. užregistruotas pirmasis komercinis domeno vardas symbolics.com.

1990 m. pirmuoju SSRS prezidentu išrinktas Michailas Gorbačiovas.

1990 m. Vatikanas ir Sovietų Sąjunga užmezgė diplomatinius santykius.

2019 m. Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mieste teroristas mečetėse nušovė 51 žmogų.

Gimė

1585 m. – LDK karo ir evangelikų reformatų veikėjas Kristupas Radvila. Mirė 1640 m.

1738 m. – italų teisininkas, klasikinės baudžiamosios teisės teorijos vienas pradininkų Cesare Beccaria. Iškėlė vieną svarbiausių baudžiamosios teisės principų – bausmės neišvengiamumo. Mirė 1794 m.

1781 m. – spaustuvininkas Józefas Zawadzkis. 1805 m. nupirktą Vilniaus akademijos spaustuvę padarė geriausia spaustuve Lietuvoje. Mirė 1838 m.

1898 m. – Druskininkų gydomosios kūno kultūros ir klimato terapijos parko įkūrėjas Karolis Dineika. Mirė 1980 m.

1909 m. – Lietuvos partizanų laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas ir Gynybos pajėgų vyriausiasis vadas Jonas Žemaitis. 1954 m. sušaudytas Maskvoje.

1920 m. – amerikiečių gydytojas, Nobelio premijos laureatas Edwardas Donnallas Thomas. Pirmasis persodino kaulų čiulpus leukemija sergančiam ligoniui. Mirė 2012 m.

1940 m. – kardiochirurgas Giedrius Uždavinys.

1940 m. – irkluotojas, olimpinių žaidynių vicečempionas Vladas Česiūnas.

Mirė

493 m. – pirmasis Italijos karalius Odoakras. Buvo barbarų kilmės. Švenčiant taikos susitarimą su ostgotų karaliumi Teodoriku per pokylį šio buvo nužudytas.

1975 m. – graikų multimilijonierius, laivų statybos bendrovių savininkas Aristotelis Onassis. Buvo vedęs JAV prezidento J.Kennedy našlę Jacqueline Kennedy.

2008 m. – autorinių dainų kūrėjas ir atlikėjas Vytautas Kernagis.

2008 m. kovo 15 d. mirė dainų kūrėjas ir atlikėjas V.Kernagis. Jam buvo 56-eri.
2008 m. kovo 15 d. mirė dainų kūrėjas ir atlikėjas V.Kernagis. Jam buvo 56-eri.
NATO vėliava<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO vėliava<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Buvęs Sovietų sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Buvęs Sovietų sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
NATO ir Lietuvos vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO ir Lietuvos vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Hitlerio figūra.<br>"Reuters"
A.Hitlerio figūra.<br>"Reuters"
NATO vėliava<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO vėliava<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Demokratė 1961 m. dalyvavo pokylyje kartu su prezidentu J.F.Kennedy.
Demokratė 1961 m. dalyvavo pokylyje kartu su prezidentu J.F.Kennedy.
Vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)
2008 m. kovo 15 d. mirė dainų kūrėjas ir atlikėjas V.Kernagis. Jam buvo 56-eri.
2008 m. kovo 15 d. mirė dainų kūrėjas ir atlikėjas V.Kernagis. Jam buvo 56-eri.
NATO vėliava<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO vėliava<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Buvęs Sovietų sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Buvęs Sovietų sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
NATO ir Lietuvos vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO ir Lietuvos vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Hitlerio figūra.<br>"Reuters"
A.Hitlerio figūra.<br>"Reuters"
NATO vėliava<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO vėliava<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Demokratė 1961 m. dalyvavo pokylyje kartu su prezidentu J.F.Kennedy.
Demokratė 1961 m. dalyvavo pokylyje kartu su prezidentu J.F.Kennedy.
Vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.