Portalo lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1921 m. darbą baigė arbitražinė Simpsono komisija, sprendžianti Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos nustatymo ginčą. Jos sprendimu Lietuva gavo Palangos valsčių ir Šventosios–Palangos pajūrio ruožą, Latvija – dalį šiauriausių lietuvių gyvenviečių. Latvijai teko didesnis plotas, nes pajūrio teritorija laikyta vertingesne.
1939 m. Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys Berlyne susitiko su Vokietijos užsienio reikalų ministru Joachimu Ribbentropu. Ribbentropas ultimatyviai pareikalavo atiduoti Vokietijai Klaipėdos kraštą.
1948 m. priimtas LKP(b) CK ir LSSR Ministrų tarybos nutarimas „Dėl kolektyvinių ūkių organizavimo respublikoje“. Sudaryti vadinamųjų buožių, t. y. pasiturinčių valstiečių, sąrašai. Leista nusavinti visą jų turtą, paliekant tik gyvenamąjį namą ir būtiniausius asmeninius daiktus.
1989 m. įvyko avarija Jonavos gamybinio susivienijimo „Azotas“ gamykloje. Tai buvo didžiausia iki tol ekologinė avarija Lietuvoje. Žuvo 7 ir nukentėjo keli tūkstančiai žmonių, buvo padaryta didžiulė žala aplinkai.
1990 m. Lietuvos valstybės herbo etalonu patvirtintas Juozo Zikaro Vytis.
1992 m. įteisintas Žemės dienos minėjimas.
Įvykiai pasaulyje
1440 m. Trakuose Švitrigailos sąjungininkai nužudė Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį.
1808 m. Napoleono I kariuomenė užėmė Madridą ir nušalino nuo valdžios Burbonus. Ispanijos karaliumi Napoleonas paskyrė savo brolį Juozapą Bonapartą.
1815 m. Šveicarija priėmė deklaraciją apie Šveicarijos valstybės sandarą ir jos tarptautinį statusą. Ji numatė Šveicarijos amžinąjį neutralitetą.
1815 m. Napoleonas I įžengė į Paryžių, prasidėjo jo Šimto dienų valdymo laikotarpis.
1848 m. Poznanės tautinis komitetas išsiuntė į Berlyną delegaciją reikalauti, kad Prūsijos karalius Poznanės didžiajai kunigaikštystei suteiktų autonomiją. Netrukus Poznanė buvo apsiausta ir kilęs sukilimas numalšintas. Tai buvo pirmasis Tautų pavasario pralaimėjimas.
1883 m. Paryžiuje 11 valstybių pasirašė konvenciją dėl pramoninės nuosavybės saugojimo, išradimų, prekių ženklų ir gamybos inovacijų autorinių teisių apsaugos. Daug kartų peržiūrėta Paryžiaus konvencija tebegalioja.
1956 m. Prancūzija pripažino buvusio protektorato Tuniso nepriklausomybę. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1995 m. dviejose Tokijo metro stotyse apokalipsės laukianti sekta įvykdė nuodingų zarino dujų ataką. Mirė 13 žmonių, apie 5500 apsinuodijo.
2003 m. iš Kuveito pradėta karinė operacija „Irako laisvė“. Operacijoje dalyvavo 19, jai pritarė 50 valstybių. Buvo bombarduojami ir raketomis apšaudomi strateginės reikšmės taikiniai, kariniai objektai, miestai. Kitą dieną pradėta sausumos karinė kampanija. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba operacijai „Irako laisvė“ nepritarė.
Gimė:
1639 m. – Ukrainos etmonas Ivanas Mazepa. Siekė suvienyti Ukrainą. Mirė 1709 m.
1819 m. – britų fotografas, vienas pirmųjų karo fotoreporterių Rogeris Fentonas. Sukūrė daug 1853–1856 m. Krymo karo nuotraukų. Mirė 1869 m.
1828 m. – norvegų dramaturgas, vadinamas šiuolaikinės dramos tėvu, Henrikas Ibsenas. Mirė 1906 m.
1834 m. – amerikiečių edukologas Charlesas Williamas Eliotas. 1869–1909 m. būdamas Harvardo universiteto prezidentu labai sustiprino jo prestižą. Mirė 1926 m.
1856 m. – amerikiečių verslininkas, gamybos mokslinio valdymo (teilorizmo) vienas pradininkų Frederickas Tayloras. Mirė 1915 m.
1899 m. – kunigas Jonas Paukštys. Atlikęs bausmę Vorkutos lageryje savanoriškai grįžo į Sibirą rūpintis ten likusių tremtinių katalikų sielovada. Mirė 1965 m.
1904 m. – amerikiečių filosofas, biheiviorizmo teorijos vienas kūrėjų Burrhusas Fredericas Skinneris. Mirė 1990 m.
1905 m. – antikinės literatūros vertėjas Jonas Dumčius. Mirė 1986 m.
1913 m. – muzikologas Stasys Yla. Į lietuvių kalbą išvertė 45 operų ir operečių libretus. Mirė 2003 m.
1935 m. – paveldosaugininkas Jonas Rimantas Glemža.
1966 m. – Asta Skaisgirytė – Lietuvos diplomatė, ambasadorė.
1940 m. – filosofas Žibartas Juozas Jackūnas.
1980 m. – krepšininkas Robertas Javtokas.
Mirė:
1239 m. – pirmasis Vokiečių ordino didysis magistras Hermannas von Salza. Jo siųsti kryžiuočiai pradėjo Prūsijos užkariavimą.
1393 m. – Čekijos globėjas, šv. Jonas Nepomukas. Nukankintas ir įmestas į Vltavos upę.
1568 m. – paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis.
1898m. – rusų dailininkas, vienas žymiausių peizažistų Ivanas Šiškinas.
1990 m. – rusų futbolininkas Levas Jašinas. Tarptautinė futbolo istorijos ir statistikos federacija jį yra išrinkusi geriausiu XX a. futbolo vartininku.
