Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1831 m. Dusetose Emilija Pliaterytė su pusbroliu sutelkė 200 raitų šaulių, 60 raitininkų, kelis šimtus dalgiais ir medžiokliniais šautuvais ginkluotų pėstininkų ir pradėjo ginkluotą kovą prieš rusų priespaudą. Tą pačią dieną pasipriešinimas apėmė visą Upytės (Panevėžio) apskritį.
1908 m. Kaune Juozas Naujalis su kitais įkūrė Šv.Grigaliaus vargonininkų draugiją. Tai buvo pirmoji lietuvių profesionalų muzikų draugija. Rengė vargonininkų ir dirigentų kursus, leido žurnalą „Vargonininkas“.
1922 m. paskelbtas žemės reformos įstatymas. Dvarų ir dvasininkų valdomos žemės plotas apribotas iki 80 ha, o už šią normą didesni žemės plotai atlygintinai nusavinti, bet kompensacija buvo apie 20 kartų mažesnė už realią žemės vertę. Žemė pirmiausia buvo skiriama bežemiams, mažažemiams ir kariams savanoriams, kaimus numatyta išskirstyti į vienkiemius.
1990 m. patvirtintas pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės biudžetas.
2004 m. Lietuva tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos NATO nare. Visateisėmis aljanso narėmis taip pat tapo Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.
2017 m. Liudas Mažylis Vokietijos užsienių reikalų ministerijos diplomatiniame archyve surado Vasario 16-osios Akto originalą.
Įvykiai pasaulyje
1798 m. revoliucinės Prancūzijos kariuomenei okupavus Šveicariją didžiojoje jos dalyje Napoleonas Bonapartas įkūrė Helvecijos respubliką. Pirmą kartą kantonai buvo suvienyti į valstybę, tačiau šis valstybinis darinys neturėjo gyventojų paramos ir 1802 m. respublika buvo panaikinta, vietoj jos įkuriant konfederaciją.
1974 m. JAV erdvėlaivis „Mariner 10“ pirmą kartą praskriejo pro Merkurijų nedideliu, apie 700 km, atstumu ir pirmą kartą nufotografavo jo paviršių.
Gimė
1865 m. – pirmasis Lenkijos prezidentas, Vasario 16-osios Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus brolis Gabrielius Narutowiczius. 1922 m. nušautas radikalaus nacionalisto.
1899 m. – sovietinis veikėjas, vienas pagrindinių masinių represijų Sovietų sąjungoje organizatorių Lavrentijus Berija. Po Stalino mirties konkurentų dėl valdžios apkaltintas valstybės perversmo rengimu ir 1953 m. sušaudytas.
1929 m. – pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Estijos prezidentas Lennartas Georgas Meris. Mirė 2006 m.
1936 m. – istorikas, Kovo 11 Akto signataras Stanislovas Gediminas Ilgūnas. Mirė 2010 m.
1943 m. – Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Johnas Majoras. Konservatorius, premjero pareigas ėjo 1990–1997 m. 1994 m. viešėjo Lietuvoje.
1946 m. – lietuvių kilmės JAV ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris.
1965 m. – verslininkas, „MG Baltic“ koncerno prezidentas Darius Mockus.
Mirė
1792 m. – Švedijos karalius Gustavas III. Valstybėje paskelbė religinę toleranciją, spaudos laisvę. Buvo mirtinai sužeistas sąmokslininko, pasikėsinimo aplinkybės pavaizduotos G.Verdi operoje „Kaukių balius“.
1944 m. – karo lakūnas, parodomųjų šuolių su parašiutu meistras Romualdas Marcinkus. Dalyvavo II pasauliniame kare Prancūzijos, vėliau Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų sudėtyje. Numušus lėktuvą pateko į nelaisvę, už bandymą pabėgti nacių sušaudytas.
1961 m. – vienas Nepriklausomybės karo vadų, generolas Jurgis Kubilius.
2008 m. – kalbininkas, „Lietuvių kalbos atlaso“ atsakomasis redaktorius ir vienas pagrindinių rengėjų Kazys Morkūnas.
2015 m. – rašytojas, istorinių romanų autorius, Nacionalinės premijos laureatas Petras Dirgėla.
