Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1655 m. Lenkijos kariuomenė be kovos pasidavė į Abiejų Tautų Respubliką įžengusiai Švedijos kariuomenei. Karalius Jonas Kazimieras pabėgo į užsienį.
1817 m. Rusijos imperatorius Aleksandras I paskyrė savo brolį didįjį kunigaikštį Konstantiną Pavlovičių Lietuvos gubernijų reguliariosios armijos vyriausiuoju vadu. Jis į savo rankas perėmė ir civilinės administracijos aukščiausią valdžią, tapo faktiškuoju imperatoriaus vietininku. Slopino lenkų tautinį judėjimą, buvo Lenkijos autonomijos priešininkas, pasižymėjo brutalumu ir netaktu.
1992 m. Vilniaus oro uoste po pusės šimtmečio pertraukos nusileido pirmasis tarptautinių skrydžių bendrovės „British Airways“ lėktuvas.
Įvykiai pasaulyje
325 m. baigėsi pirmasis visuotinis (Nikėjos I) Katalikų bažnyčios susirinkimas. Jis patvirtino Tikėjimo išpažinimą su formule „gimęs, bet nesukurtas“ ir „tikras Dievas iš tikro Dievo“, bet nesutarė dėl teiginio „esantis vienos prigimties su Tėvu“.
1826 m. Petropavlovsko tvirtovėje Sankt Peterburge buvo pakarti penki Rusijos dekabristų sukilimo vadai: Michailas Bestuževas‑Riuminas, Piotras Kachovskis, Sergejus Muravjovas‑Apostolas, Pavelas Pestelis ir Kondratijus Rylejevas.
1909 m. prancūzų lakūnas Louis Blériot pirmasis perskrido Lamanšą (37 km). Jo vidutinis greitis buvo 63,4 km per val.
1942 m. Antrajame pasauliniame kare prasidėjo SSRS ir Vokietijos mūšis dėl Kaukazo. Jį puolimu pradėjo Vokietijos armijų grupė A. SSRS Pietų ir Šiaurės Kaukazo frontai buvo sujungti į vieną. Metų pabaigoje vokiečiai buvo priversti pereiti į gynybą, o dar beveik po metų jų planai dėl Kaukazo žlugo galutinai.
1943 m. Italijoje buvo nuverstas Benito Mussolini režimas. Jį pakeitusi Pietro Badoglio vyriausybė rugsėjo mėn. pasirašė paliaubas su Didžiąja Britanija ir Jungtinėmis Valstijomis.
1946 m. Bikinio atole Ramiajame vandenyne JAV įvykdė pirmąjį povandeninį atominį sprogdinimą.
1952 m. JAV valda Puerto Rikas priėmė konstituciją ir tapo prie JAV laisvai prisijungusia valstybe. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė – Konstitucijos diena.
1985 m. liepos 25-26 d. Kopenhagoje Baltijos kraštų išeivijos iniciatyva vyko Baltijos tribunolas, kuris nagrinėjo SSRS nusikaltimus Baltijos šalyse. Buvo pasmerkta šių šalių okupacija, čia SSRS valdžios įvykdyti žmogaus teisių pažeidimai, nusikaltimai latvių, lietuvių ir estų tautoms. Tribunolo išvados paskelbtos Kopenhagos manifeste.
2000 m. vos pakilęs iš Paryžiaus sudužo viršgarsinis keleivinis lėktuvas „Concorde“, per katastrofą žuvo 113 žmonių. Šį lėktuvą suprojektavo ir pagamino garsiausia Prancūzijos aviacijos bendrovė „Aérospatiale“ kartu su Didžiosios Britanijos bendrove „British Aircraft Corporation“, jo greitis siekė 2500–3000 km per val. Tokio tipo lėktuvais buvo skraidoma nuo 1969 m. Po katastrofos ir dėl didelių eksploatacijos sąnaudų lėktuvų „Concorde“ buvo atsisakyta, paskutinį kartą jis į orą pakilo 2003 m. spalį.
Gimė
1869 m. – suomių tautosakininkas Aukusti Robertas Niemi. Helsinkyje įkūrė Suomių ir lietuvių draugiją, užrašė daugiau kaip 3600 lietuvių liaudies dainų, į fonografo velenėlius įrašė apie 500 lietuviškų dainų melodijų, aprašė lietuvių vestuvių papročius. Mirė 1931 m.
1886 m. – lietuvių profesionaliojo teatro vienas kūrėjų, režisierius ir aktorius Konstantinas Glinskis. Mirė 1938 m.
1894 m. – serbų teroristas Gavrilo Principas, nušovęs Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį Pranciškų Ferdinandą ir jo žmoną. Po šio incidento kilo Pirmasis pasaulinis karas. Buvo nuteistas 20 m. kalėti, nes pagal Austrijos įstatymus buvo nepilnametis, todėl mirties bausmė negalėjo būti taikoma. Serbai jį laiko nacionaliniu didvyriu. Mirė 1918 m.
Mirė
1937 m. – Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjas Hugo Scheu (Šojus, 92 m.). Aktyviai dalyvavo Klaipėdos ir Šilutės apskričių visuomenės gyvenime. Vertingiausi jo surinkti eksponatai saugomi jo vardu pavadintame Šilutės muziejuje.
1956 m. – lakūnas, su lėktuvu „Lituanica II“ perskridęs Atlantą, Feliksas Vaitkus (49 m.).
1980 m. – rusų bardas ir aktorius, rašytojas, vienas žymiausių Rusijos dainuojamosios poezijos kūrėjų ir atlikėjų Vladimiras Vysockis (42 m.). Sukūrė apie 1000 dainų, jų tekstuose šaipėsi iš sovietinės visuomenės mentaliteto, ideologinių klišių, mąstysenos štampų, juose juntama tragiškos gyvenimo baigties nuojauta. V.Vysockio poezijos knygas Rusijoje pradėta leisti tik po jo mirties.
