Istorijos dūžiai liepos 9-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Jul 9, 2020, 6:55 AM

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1919 m. į eterį išėjo Kauno tvirtovės radijo stoties šaukinys KNS – Kauno nuolatinė stotis. Ši data laikoma Lietuvos radijo ryšių istorijos pradžia.

1939 m. prie Dievyčio ežero ant Šiauduvos kalno dabartiniame Šilalės rajone, dalyvaujant prezidentui Antanui Smetonai, iškilmingai atidarytas Žemaičių plentas. 195,5 km ilgio plentas iš Kauno į Klaipėdą buvo pradėtas tiesti 1934 m.

1948 m. Vokietijos mieste Baden Badene baigėsi Lietuvos pasipriešinimo organizacijų pasitarimas. Pasitarime nutarta, kad Lietuvos laisvinimo kovai krašte vadovaus Lietuvos rezistenciją vienijantis centrinis organas, užsienyje – VLIK‘as, ryšį tarp jų palaikys Lietuvos pogrindžio atstovas užsieniui. 1949 m. spalio 14 d. juo buvo paskirtas Juozas Lukša-Daumantas.

1989 m. Vingio parke Vilniuje įvyko iš Maskvos SSKP XIX partinės konferencijos grįžusių Lietuvos delegatų sutiktuvės. Mitinge dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių. Valdžios atstovai mitinge pasiūlė įteisinti Trispalvę ir lietuvių kalbą paskelbti valstybine kalba.

1990 m. Michailo Gorbačiovo įsaku sudaryta SSRS delegacija deryboms su Lietuvos Respublika. Delegacijoje buvo 12 ministrų ir jų pavaduotojų, 11 kitų aukštų pareigūnų, jos vadovu paskirtas SSRS Ministrų Tarybos pirmininkas Nikolajus Ryžkovas.

Įvykiai pasaulyje

1386 m. prie Zempacho Liucernos kantone įvyko Šveicarijos konfederacijos ir Austrijos Habsburgų, bandančių sutrukdyti Šveicarijos vienijimuisi, kariuomenių kautynės, kurios baigėsi visiška šveicarų pergale. Po mūšio kantonų vienijimasis tik sustiprėjo, Šveicarijos konfederacija tapo svarbia Vidurio Europos karine ir politine jėga.

1762 m. Rusijoje grupė gvardijos karininkų, veikiančių išvien su imperatoriaus Petro III žmona, būsimąja imperatore Jekaterina II, įvykdė valstybės perversmą, privertė imperatorių atsisakyti sosto ir jį įkalino. Netrukus Petras III buvo nužudytas.

1807 m. Tilžėje Rusija ir Prancūzija pasirašė taikos sutartį, kuria Rusija pripažino Prancūzijos užkariavimus ir prisijungė prie Prancūzijos vykdomos Didžiosios Britanijos kontinentinės blokados. Rusijai buvo atiduota Balstogė, Prūsija neteko valdų į vakarus nuo Elbės, iš lenkiškų jos žemių buvo sukurta Varšuvos kunigaikštystė. 1812 m. užpuldamas Rusiją Napoleonas I taiką sulaužė.

1816 m. Ispanijos kolonijos La Platos Pietų Amerikoje atstovų kongresas paskelbė Jungtinių Rio de La Platos provincijų nepriklausomybę, 1826 m. provincijos pasivadino Argentinos Federacine Respublika. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.

1940 m. Vokietija Antrajame pasauliniame kare pradėjo oro antskrydžius virš Didžiosios Britanijos. Mūšis už Britaniją buvo didžiausias ir ilgiausiai trukęs Antrojo pasaulinio karo oro mūšis. Vokietija iš viso surengė daugiau kaip 46 tūkst. lėktuvų antskrydžių ir ant Didžiosios Britanijos numetė daugiau kaip 60 tūkst. tonų bombų, neteko apie 1500 lėktuvų. Didžioji Britanija neteko 915 lėktuvų, žuvo apie 40 tūkst. ir buvo sužeista apie 46 tūkst. civilių gyventojų. Vokietijai nepavyko sunaikinti Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų ir priversti ją sudaryti taikos sutartį. 1941 m. gegužės mėn., besiruošdama pulti SSRS, Vokietija antskrydžius nutraukė.

1943 m. Antrojo pasaulinio karo sąjungininkai pradėjo Sicilijos operaciją, kurios tikslas buvo užimti Siciliją ir priversti Italiją pasitraukti iš karo. Salos pakrantėje dislokuotos Italijos divizijos Sąjungininkams pasidavė nesipriešindamos. Sąjungininkų kariuomenei užėmus visą salą ir rugpjūčio 17 d. įžengus į Mesinos miestą Vokietijos kariuomenė su visa karo technika persikėlė į žemyninę Italijos dalį.

1979 m. JAV erdvėlaivis „Voyager 2“ praskriejo 722 tūkst. km atstumu pro Jupiterį ir tyrė šią planetą bei jos palydovus.

2011 m. nepriklausoma valstybe pasiskelbė Pietų Sudanas. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė.

Gimė

1578 m. – Šventosios Romos imperatorius, Čekijos ir Vengrijos karalius Ferdinandas II. Buvo griežtas katalikybės šalininkas, vadovavo kontrreformacijai Vokietijoje. Mirė 1637 m.

Mirė

68 m. – Romos imperatorius Neronas (30 m.). Buvo despotas, žudė politinius priešininkus, persekiojo krikščionis. Manoma, organizavo Romos gaisrą.

1850 m. – babidų sektos Persijoje įkūrėjas Babas (30 m.). Babidai siekė sukurti karalystę, kurioje būtų bendra nuosavybė ir visų žmonių lygybė. Nuslopinus jų sukilimus babidų judėjimas virto teroristiniu.

1947 m. – Lenkijos karo ir valstybės veikėjas Lucjanas Żeligowskis (81 m.). Vadovavo tariamai maištaujančiam, iš tikrųjų Józefo Piłsudskio įsakymą vykdančiam Lenkijos kariniam junginiui, kuris 1920 m. užgrobė Vilnių ir didelę Rytų Lietuvos dalį.

1939 m. prie Dievyčio ežero ant Šiauduvos kalno dabartiniame Šilalės rajone, dalyvaujant prezidentui Antanui Smetonai, iškilmingai atidarytas Žemaičių plentas. 195,5 km ilgio plentas iš Kauno į Klaipėdą buvo pradėtas tiesti 1934 m.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1939 m. prie Dievyčio ežero ant Šiauduvos kalno dabartiniame Šilalės rajone, dalyvaujant prezidentui Antanui Smetonai, iškilmingai atidarytas Žemaičių plentas. 195,5 km ilgio plentas iš Kauno į Klaipėdą buvo pradėtas tiesti 1934 m.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1940 m. Vokietija Antrajame pasauliniame kare pradėjo oro antskrydžius virš Didžiosios Britanijos.<br>123rf nuotr.
1940 m. Vokietija Antrajame pasauliniame kare pradėjo oro antskrydžius virš Didžiosios Britanijos.<br>123rf nuotr.
1990 m. Michailo Gorbačiovo įsaku sudaryta SSRS delegacija deryboms su Lietuvos Respublika. Delegacijoje buvo 12 ministrų ir jų pavaduotojų, 11 kitų aukštų pareigūnų.<br>P.Lileikio nuotr.
1990 m. Michailo Gorbačiovo įsaku sudaryta SSRS delegacija deryboms su Lietuvos Respublika. Delegacijoje buvo 12 ministrų ir jų pavaduotojų, 11 kitų aukštų pareigūnų.<br>P.Lileikio nuotr.
68 m. mirė Romos imperatorius Neronas (30 m.). Buvo despotas, žudė politinius priešininkus, persekiojo krikščionis. Manoma, organizavo Romos gaisrą.<br>123rf nuotr.
68 m. mirė Romos imperatorius Neronas (30 m.). Buvo despotas, žudė politinius priešininkus, persekiojo krikščionis. Manoma, organizavo Romos gaisrą.<br>123rf nuotr.
1979 m. JAV erdvėlaivis „Voyager 2“ praskriejo 722 tūkst. km atstumu pro Jupiterį ir tyrė šią planetą bei jos palydovus.<br>123rf nuotr.
1979 m. JAV erdvėlaivis „Voyager 2“ praskriejo 722 tūkst. km atstumu pro Jupiterį ir tyrė šią planetą bei jos palydovus.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)
1939 m. prie Dievyčio ežero ant Šiauduvos kalno dabartiniame Šilalės rajone, dalyvaujant prezidentui Antanui Smetonai, iškilmingai atidarytas Žemaičių plentas. 195,5 km ilgio plentas iš Kauno į Klaipėdą buvo pradėtas tiesti 1934 m.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1939 m. prie Dievyčio ežero ant Šiauduvos kalno dabartiniame Šilalės rajone, dalyvaujant prezidentui Antanui Smetonai, iškilmingai atidarytas Žemaičių plentas. 195,5 km ilgio plentas iš Kauno į Klaipėdą buvo pradėtas tiesti 1934 m.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1940 m. Vokietija Antrajame pasauliniame kare pradėjo oro antskrydžius virš Didžiosios Britanijos.<br>123rf nuotr.
1940 m. Vokietija Antrajame pasauliniame kare pradėjo oro antskrydžius virš Didžiosios Britanijos.<br>123rf nuotr.
1990 m. Michailo Gorbačiovo įsaku sudaryta SSRS delegacija deryboms su Lietuvos Respublika. Delegacijoje buvo 12 ministrų ir jų pavaduotojų, 11 kitų aukštų pareigūnų.<br>P.Lileikio nuotr.
1990 m. Michailo Gorbačiovo įsaku sudaryta SSRS delegacija deryboms su Lietuvos Respublika. Delegacijoje buvo 12 ministrų ir jų pavaduotojų, 11 kitų aukštų pareigūnų.<br>P.Lileikio nuotr.
68 m. mirė Romos imperatorius Neronas (30 m.). Buvo despotas, žudė politinius priešininkus, persekiojo krikščionis. Manoma, organizavo Romos gaisrą.<br>123rf nuotr.
68 m. mirė Romos imperatorius Neronas (30 m.). Buvo despotas, žudė politinius priešininkus, persekiojo krikščionis. Manoma, organizavo Romos gaisrą.<br>123rf nuotr.
1979 m. JAV erdvėlaivis „Voyager 2“ praskriejo 722 tūkst. km atstumu pro Jupiterį ir tyrė šią planetą bei jos palydovus.<br>123rf nuotr.
1979 m. JAV erdvėlaivis „Voyager 2“ praskriejo 722 tūkst. km atstumu pro Jupiterį ir tyrė šią planetą bei jos palydovus.<br>123rf nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.