Įvykiai Lietuvoje
1384 m. Karaliaučiaus sutartimi Vytautas pažadėjo, kad tapęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovu, perleis kryžiuočiams Žemaitiją iki Nevėžio. Tai privertė Jogailą tartis su Vytautu. Vasarą Vytautas perėjo į Jogailos pusę, sunaikino Ordino jam duotas pilis prie Nemuno, atgavo tėvo valdytus Gardiną, Lietuvos Brastą, Palenkę ir Valkaviską, tačiau žadėtų Trakų neatgavo.
1667 m. Andrusovo kaime prie Smolensko po ilgų derybų trylikai metų buvo pasirašytos Abiejų Tautų Respublikos (ATR) ir Rusijos paliaubos. Jos užbaigė Rusijos pradėtą 1654–1667 m. karą. ATR atidavė Rusijai daug savo rytinių žemių, tarp jų – Smolensko vaivadiją ir Kairiakrantę Ukrainą su Kijevu. LDK atgavo tik Latgalą, Polocką ir Vitebską. Rusijos caras pasižadėjo daugiau nesitituluoti Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
1919 m. pradėta kurti savarankiška Lietuvos karo aviacija – kariuomenės inžinerinėje kuopoje sudarytas aviacijos būrys.
1981 m. pasirašytas Vilniaus televizijos bokšto eksploatacijos aktas. Jo statybos darbai buvo pradėti 1974 m. gegužę.
1989 m. Lietuvos televizija nustojo transliuoti Maskvos TV programą „Vremia“ („Laikas“).
1989 m. įvyko pirmasis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas. 1988 m. orkestrą įkūrė jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius.
2004 m. Laisvės radijas/Laisvosios Europos radijas transliavo paskutinę laidą lietuvių kalba. Lietuviškas transliacijas Laisvės radijas pradėjo 1975 m. Lėšų taupymo sumetimais JAV prezidento George‘o W.Busho vyriausybė 2003 m. pasiūlė radijo Lietuvių tarnybą ir septynias kitas tarnybas uždaryti. Paskutinėje laidoje dalyvavo radijo Lietuvių tarnybos paskutinis direktorius Saulius Tomas Kondrotas.
2009 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad gatvių pavadinimai Vilniaus krašte turi būti rašomi tik valstybine lietuvių kalba.
Įvykiai pasaulyje
1648 m. Miunsteryje pasirašyta Ispanijos ir Jungtinių Provincijų (Olandijos respublikos) sutartis, kuri užbaigė Nyderlandų nepriklausomybės karą.
1649 m. Londone nukirsdintas Stiuartų dinastijos Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius Karolis I (48 m.). Parlamentui atsisakius remti jo religinę, mokesčių ir užsienio politiką Anglijoje kilo revoliucija. Parlamento įsteigto tribunolo buvo pripažintas kaltu dėl tautos kraujo praliejimo ir nuteistas. Lipdamas ant ešefoto karalius pasakė garsiąją atsisveikinimo kalbą „Netekęs vystančio vainiko einu vainikuotis nevystančiu“.
1922 m. į pirmą posėdį susirinko Tautų Sąjungos įkurtas Nuolatinis tarptautinio teisingumo, arba Hagos, tribunolas. Veikė iki 1946 m., vietoj jo buvo įkurtas Tarptautinis Teisingumo Teismas.
1933 m. Vokietijos prezidentas Paulus von Hindenburgas Adolfą Hitlerį paskyrė reichskancleriu. Juo tapęs A.Hitleris iki metų vidurio šalyje likvidavo demokratinę sistemą ir įtvirtino vienasmenę diktatūrą.
1939 m. kalbėdamas Reichstage A.Hitleris pareiškė, kad kilus karui žydai Europoje bus sunaikinti.
1959 m. Šiaurės Atlante prie Grendlandijos krantų susidūręs su ledkalniu nuskendo Danijos laivas „Hans Hedtoft“. Laive buvo 60 keleivių ir 40 įgulos narių, visi žuvo.
1969 m. Londone įvyko paskutinis viešas grupės „ The Beatles“ koncertas.
Gimė
1882 m. – JAV prezidentas demokratas Franklinas Delano Rooseveltas. Mirė 1945 m.
1925 m. – JAV inžinierius, išradėjas Douglasas Carlas Engelbartas. 1964 m. išrado, o 1968 m. pademonstravo pirmąją mechaninę kompiuterio pelę. Mirė 2013 m.
1927 m. – Švedijos valstybės veikėjas Olofas Palme. Nušautas 1986 m.
1934 m. – kompozitorius Algimantas Vincentas Raudonikis.
1953 m. – rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Saulius Tomas Kondrotas.
Mirė
1762 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir religinis veikėjas Antanas Domininkas Tiškevičius (apie 70 m.). Palaidotas Varnių Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios kriptoje.