Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1508 m. numalšinus Glinskio maištą Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Maskvos didžioji kunigaikštystė sudarė taikos sutartį, kuria buvo pripažinti tuometiniai Maskvos užkariavimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Maištininkams buvo leista išvykti į Maskvą, jų turtai buvo konfiskuoti. Mykolas Glinskis buvo pirmasis Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Ponų Tarybai artimas didikas, kuris siekdamas valdžios išdavė valstybės interesus ir paramos kreipėsi į pavojingiausią XVI amžiuje LDK priešą – Maskvos valdovą.
1996 m. Lietuvos žemės ūkio akademija pavadinta Lietuvos žemės ūkio universitetu.
1996 m. priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Jis nustatė LRT steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką. Seimas atsisakė LRT steigėjo teisės ir jo veiklos kontrolės, ją atiduodamas LRT tarybai – ji buvo sudaryta lapkričio pradžioje. Įstatymas įsigaliojo nuo 1997 m.
Įvykiai pasaulyje
451 m. Chalkedone (dabar Stambulo dalis) prasidėjo ketvirtasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas. Jis paskelbė kristologinę dogmą, kad Jėzus Kristus yra vienas asmuo – tikras Dievas, gimęs prieš visus amžius iš Tėvo, ir tikras žmogus, gimęs iš Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos. Chalkedono susirinkimo dekretai buvo priimti kaip Bizantijos imperijos įstatymai. Monofizitai, neigiantys Kristaus žmogiškąją prigimtį, jiems nepritarė, tai paskatino savarankiškų bažnytinių organizacijų atsiradimą Persijoje, Sirijoje ir Armėnijoje.
1912 m. prasidėjo pirmasis Balkanų karas. Turkijai atsisakius suteikti Trakijai ir Makedonijai autonomiją Juodkalnija paskelbė jai karą. Po 10 dienų į karą įstojo Bulgarija, Graikija ir Serbija. Pralaimėdama geriau pasirengusiai Balkanų sąjungos kariuomenei Turkija 1913 m. gegužę pasirašė taikos sutartį.
1958 m. Švedijos kardiologas Åke Senningas ir inžinierius Rune Elmquistas pirmieji implantavo jų sukurtą degtukų dėžutės dydžio širdies elektrostimuliatorių.
1988 m. įkurtas Latvijos liaudies frontas.
Gimė
1846 m. – vokiečių klimatologas ir botanikas Wladimiras Köppenas. Remdamasis sezoniniais oro temperatūros svyravimų rodikliais sudarė pasaulio klimato zonų žemėlapį. Vėliau jį papildė ir sukūrė pasaulio klimato klasifikaciją. Patikslinta Rudolfo Geigerio ši klasifikacija laikoma viena tobuliausių. Mirė 1940 m.
1892 m. – rusų poetė Marina Cvetajeva. Mirė 1941 m.
1895 m. – Argentinos valstybės veikėjas, prezidentas Juanas Domingo Perónas. Buvo politinės ideologijos peronizmo pradininkas. Peronistai rėmėsi profesinėmis sąjungomis, moterų judėjimu, darė jiems daug nuolaidų, nevengė populizmo. Mirė 1974 m.
1910 m. – Lietuvos karo ir pasipriešinimo nacių bei sovietų okupaciniams režimams veikėjas Jonas Noreika (Generolas Vėtra). Sušaudytas 1947 m.
1917 m. – anglų biochemikas, Nobelio premijos laureatas Rodney Robertas Porteris. Ištyrė antikūnų cheminę sandarą, pateikė antigeno ir antikūno reakcijos modelį. Mirė 1985 m.
1924 m. – JAV lietuvių visuomenės veikėjas, verslininkas Stasys Balzekas. Čikagoje įkūrė Balzeko lietuvių kultūros muziejų. Mirė 2020 m.
1934 m. – rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Icchokas Meras. Mirė 2014 m.
1938 m. – valstybės ir visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras, vienas aktyviausių nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pramonės kūrėjų ir puoselėtojų Bronislovas Lubys. Mirė 2011 m.
Mirė
1970 m. neaiškiomis aplinkybėmis žuvo vienas žymiausių baltistų, kalbininkas Jonas Kazlauskas (40 m.).
1992 m. – Vokietijos valstybės veikėjas, valstybės kancleris, Nobelio taikos premijos laureatas Willy Brandtas (78 m.). Būdamas Vakarų Berlyno burmistru tapo labai populiarus dėl savo laikysenos ir veiksmų per Berlyno sienos krizę. Jo iniciatyva buvo sudaryta VFR ir SSRS sutartis dėl nusistovėjusių Europos sienų neliečiamumo pripažinimo, Oderio–Neisės linija pripažinta Lenkijos vakarine siena, nustatytas padalyto Berlyno statusas.
2006 m. – vienas žymiausių lietuvių skulptorių Gediminas Jokūbonis (79 m.). Žymiausios skulptūros – „Motina“ Pirčiupiuose, Kipro Petrausko ir Adomo Mickevičiaus paminklai Vilniuje.
