Birželio 30 d. NASA šventė labai svarbų jubiliejų. Lygiai prieš 10 metų į Saturno sistemą atskriejo vienas produktyviausių žmonijos istorijoje kosminių zondų „Cassini“. Ką per tuos 10 metų jis žieduotosios planetos sistemoje pamatė, užfiksavo ir atrado?
„Cassini“ per savo darbo dešimtmetį atliko daugybę beprecedenčių stebėjimų ir atradimų. Nors zondas buvo išsiųstas 4 metų misijai, ji buvo pratęsta jau triskart – zondas ir toliau sklendžia dujinio milžino apylinkėse.
Vienas įspūdingesnių „Cassini“ atradimų – vandens-ledo fontanai Saturno mėnulyje Encelade. Šis atradimas praplėtė gyvybės paieškų Saulės sistemoje gaires. Ne paslaptis, kad mums žinomos gyvybės formos visų pirma siejamos su vandeniu. Tad, šio skysčio radus kuriame nors mėnulyje ar planetoje, galima tikėtis, kad ten gali būti ir gyvų organizmų. Mokslininkai yra linkę manyti, kad Encelado gelmėse egzistuoja poledinis vandenynas.
Ilgaamžis zondas nuodugniai ištyrinėjo ir kitą – didžiausią – Saturno palydovą Titaną. Stebėjimai atskleidė, kad Titaną merkia lietūs, jame yra ežerų, upių, jūrų – visai kaip Žemėje. Tiesa, tai – ne vandens, o skysto metano telkiniai.
„Cassini“ atskleidė, kad Saturno žiedai, laikui bėgant, keičiasi. Zondas ir toliau siunčia į Žemę vertingus duomenis. Savo garbingą misiją legendinis zondas baigs 2017 m. – „Cassini“ amžiams paners į žieduotosios planetos atmosferą.
