Norite pamatyti „Trubadūrą“? Laukite kovo mėnesio

Laukdami paskutinių bilietų į Vilniaus miesto operos pastatytą Giuseppe Verdi operą „Trubadūras“, užsienio lietuviai ir kiti užmarštuoliai, neopaisydami šalčio, antradienio ryte apsigyveno palapinėse prie Kongresų rūmų Vilniuje. Jie niūniavo žinomų arijų ištraukas ir repetavo, kaip paveiks teatro vadovus, jei bilietų nebebus. Trys pusamžės moterys ir grupelė jaunimo atsinešė šašlykų, dešrelių, porą termosų arbatos sušilti, sumuštinių. 12 val. buvo atidarytos kasos, bet pasirodė, kad laukta veltui – bilietai į premjerinius „Trubadūro“ spektaklius jau išpirkti. Žinoma, šis akcija – „bohemiečiams“ įprastas reklaminis triukas, bet tie, kurie nori pamatyti „ Trubadūrą“, turės laukti iki kovo mėnesio, kai vėl susirinks premjeroje dainuojantys. O premjera – gruodžio 2 dieną. Puiki G.Verdi muzika, šekspyriškų aistrų siužetas, kuriame pinasi keršto, neapykantos, brolžudystės, meilės ir mirties motyvai, žadina melomanų smalsumą. XV a. siužetas, kurio herojai – tiek kilmingi grafai, tiek klajokliai čigonai – apakinti neapykantos kitokiems nei jie patys, režisierės Dalios Ibelhauptaitės nuomone, itin aktualus ir mūsų dienomis, todėl spektaklio veiksme sujungtos dvi epochos – XV a. ir XXI a., gotika ir šiuolaikinė estetika. Marijaus Jacovskio scenografija ne realistinė, buitinė, kinematografiška, bet simboliška, konceptuali, įkvėpta rūstaus Islandijos peizažo: kūrybinei komandai norėjosi atšiaurios scenografijos, kurioje tarsi įkalinti keršto kamuojami herojai. Ir šioje istorijoje laimėtojų nebus: už blogį negalima atsilyginti blogiu.