Veikiausiai pastebėjote, kad vienuose namuose, kad ir ką pasodintum, viskas prigyja, o į kitus – net jei atneštum žydintį krūmą, jis greičiausiai po savaitės numirtų.
Daugelis pataria: jei namie nebūsite ilgiau nei savaitę, susimąstykite, kaip laistyti gėles per atostogas. Keista. Nes, pavyzdžiui, kai kurios namuose augančios gėlės vasarą „prašo” gerti kas antrą dieną ar net kasdien.
Savaitę nepalaisčius dekoratyvinio pipiro iš jo liks tik išdžiūvusios ankštys. Papėdžialapį taip pat reikia laistyti kas antrą ar trečią dieną. Kai pamatote, jog lapeliai pradeda vysti, griebkite laistytuvą.
Beje, tokia darbotvarkė papėdžialapiams patinka. Jie už rūpestį atsidėkoja žiedų gausybe. Ši gėlė priskiriama prie „sunkaus charakterio”.
Trumpai tariant, vasarą gėles reikia laistyti toli gražu ne kartą per savaitę. Todėl išvažiuodami atostogų vos keturioms dienoms nuspręskite, kam patikėti gėlių priežiūrą.
Tarkime, tokio žmogaus neturite. Nejau nėra kitos išeities, jei kaimynams dėl kokios nors priežasties negalima patikėti gėlių?
Jų juk negabensite laistyti giminaičiams ar bičiuliams į kitą miesto galą?
Automatinė laistymo sistema
Yra tokia visų užmiršta priemonė. Reikia paimti talpų indą, į jį pripilti vandens.
30–40 centimetrų ilgio tvarstį suvyniokite į varžtį, kurio vieną galą panardinkite į vandenį, o kitą nuleiskite į vazoną.
Stiklainį pastatykite taip, kad jis būtų aukščiau nei vazonas su gėle. Vietoj tvarsčio galima naudoti virvę.
Galima pasitelkti ir brangesnį gėlių laistymo būdą – nusipirkti medicinoje naudojamų lašelinių – tiek, kiek namie turite gėlių. Tuos galus, į kuriuos įstatoma adata, apvyniokite juostele.
Kad vamzdeliai nekiltų į vandens paviršių, prie jų pririškite svarmenį.
Šį „pluoštelį” nuleiskite į indą su vandeniu, kuris turi stovėti aukščiau nei gėlių vazonai.
Atidarykite lašelinės reguliatorių ir patikrinkite, ar vanduo laša. Įstatykite priešingą galą į žemę.
Sureguliuokite lašelinę taip, kad lašai kristų kaip galima rečiau. Tokio vandens kiekio tikrai pakaks, kad žemė nebūtų pernelyg drėgna arba kad nesupūtų gėlių šaknys.
Yra dar vienas būdas, kaip laistyti gėles, kai šeimininkų nėra namuose.
Įsigykite „Tropf-Blumat” – automatinę gėlių laistymo sistemą. Kūgio formos antgalis įsmeigiamas į žemę, antrasis – į indą su vandeniu. Daviklis kontroliuoja vazono žemės būklę. Jei žemė sausėja, į darbą įsitraukia daviklis ir vanduo drėkina dirvą.
Pavojus supūti
Jei ant palangės auga kaktusai, dėl jų rūpintis tikrai neverta. Kitus kambarinius augalus nuo išdžiūvimo išgelbės šeimininkų susikonstruota sistema.
Reikia surinkti visus namuose esančius dubenėlius ir negilius indus.
Kambarines gėles suskirstyti pagal grupes, nelygu, kiek joms reikia drėgmės.
Kaktusus ir sukulentinius augalus galima ilgesniam laikui palikti ramybėje: palaistyti ir palikti ten, kur jie stovėjo. Jie lengvai ištvers be vandens.
Kitus kambarinius augalus sustatykite į dubenėlius, į kuriuos įpilta nedaug vandens. Tai – paprasčiausias gėlių laistymo būdas per atostogas.
Tik mažutė problema – kambariniai augalai gali gauti per daug drėgmės ir supūti.
Galima pasinaudoti ir kitokiu būdu: vazonai su kambariniais augalais užkasami į drėgnas durpes. Tam gali puikiai tikti vonia.
Ant vonios dugno klojama vandeniui nepralaidi folija, vonia pripildoma durpių taip, kad jos uždengtų į jas įstatytus vazonus su kambariniais augalais. Durpės gausiai palaistomos vandeniu.
Šis metodas panašus į tą, kai augalai įkasami sode.
Vanduo – per dagtį
Yra dar vienas būdas – su dagčiu. Tam irgi reikia kibiro su vandeniu ir plono dagčio (sintetinio ar medvilninio) arba storos natūralios vilnos virvutės.
Vienas dagčio ar virvutės galas nuvedamas į vazoną per jo dugne esančią kiaurymę, kad liestų augalo šaknis.
Kitas galas įmerkiamas į kibirą su vandeniu, juo tekės vanduo. Kibirą reikia pastatyti aukščiau vazono lygio.
Beje, tokiu būdu kambarinius augalus galima laistyti nuolat.
Bet tuomet gėlių parduotuvėse įsigykite specialių sintetinių dagčių, nes medvilniniai greitai pūva.
Šis laistymo būdas ypač tinka kambariniams augalams, kurie auga drėgmei ir orui pralaidžiame substrate.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
Beveik nereikia priežiūros
Sukulentiniai augalai (lot. succulentus – sultingas) – daugeliui šeimų ir genčių priklausantys augalai, sugebantys kaupti vandens atsargas, todėl jiems užtenka minimalios priežiūros.
Sukulentiniai augalai skirstomi į lapinius (alavijai, agavos ir kt.) (1), stiebinius (kaktusai) (2) ir šakninius (karpažolės) (3).
