Jauniklį Markizė atsivedė birželio 11 dieną. Visą šį laiką Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus darbuotojai nepalieka mamytės su jaunikliu be dėmesio. Gyvūnai stebimi kiaurą parą: jeigu leidžia oro sąlygos – gyvai, jei ne – per specialiai tam įrengtą vaizdo kamerą. Abu liūtai – muziejaus senbuviai, atkeliavę iš Rusijos. Piratas Kopgalyje apsigyveno dar 1991-aisiais, Markizė – 2001 metais.
Jauniklis - ilgai lauktas
Pasak muziejaus specialistų, kol Piratas buvo jaunas ir dalyvaudavo pasirodymuose muziejaus amfiteatre, apie veisimą negalvota. Tačiau dabar patinui jau 21-eri, o vidutinė šių gyvūnų gyvenimo trukmė paprastai siekia 25 metus, todėl prieš keletą metų pradėta svarstyti palikuonių atsiradimo galimybė. „Iš pradžių atrodė, kad šis sumanymas pasmerktas žlugti. Ir muziejus nėra patyręs veisiant šiuos gyvūnus, ir Piratas jau pagyvenęs, ir Markizė nepratusi bendrauti su priešinga lytimi“, - pasakojo A. Grušas.
Tačiau po dviejų šios poros bendro gyvenimo metų, pirmą kartą muziejaus istorijoje ir patys muziejininkai, ir muziejaus lankytojai gali džiaugtis guviu patinėliu. Jis sveria apie 25 kilogramus, yra linksmas ir smalsus kaip ir kiekvienas jauniklis. Tiesa, lankytojai jį kol kas gali stebėti tik nedideliame karantino baseine.
Pasak A. Grušo, iš pradžių nerimą kiek kėlė Markizės sveikata, bet dabar ir ji jau puikios nuotaikos, kantri, rūpestingai žindanti pirmagimį. Jauniklis maitinsis patelės pienu iki rugsėjo vidurio. Tai atitinka šiaurinių jūrų liūtų gyvenimo gamtoje ciklą: rudenį baigiasi nuo pavasario trukęs gulyklinis poravimosi bei jauniklių atsivedimo periodas ir prasideda klajoklinis periodas, kurio metu gyvūnai migruoja jūrose ir į krantą išlipa tik pailsėti.
Mažėja dėl maisto stygiaus
Šiaurinis jūrų liūtas – Eumetopias jubatus – ruonių pobūrio jūros žinduolis, stambiausias tarp ausytųjų ruonių. Didžiausios šių gyvūnų populiacijos yra Beringo ir Ochotsko jūrose, ne tokios gausios – prie Aliaskos, Japonijos jūroje. Minta žuvimis ir galvakojais moliuskais, tokiais kaip kalmarai, aštuonkojai ar sepijos. Tačiau kartais jūrų liūtai medžioja ir paukščius. Per dieną jiems reikia apie 40 kilogramų maisto. Patinai žymiai didesni nei patelės: Piratas sveria apie 800 kilogramų, Markizė – tik 200.
Anksčiau šiauriniai jūrų liūtai buvo intensyviai medžiojami. Dabar jų mažėja dėl netiesioginės žmogaus veiklos – pradeda trūkti žuvies. Kadangi ir pagrindiniai jūrų liūtų priešai – orkos – minta ir žuvimi, tai mažėjant galimybei pasigauti reikiamą kiekį žuvies, jos atkakliau medžioja liūtus. Praeito amžiaus viduryje, šiaurinių jūrų liūtų dar gyveno apie 250–300 tūkst., dabar – tik apie 105 tūkst.
Šie jūrų gyvūnai liūtais buvo pavadinti dėl ilgų, aplink kaklą augančių plaukų, kurie kartais siekia net 25 centimetrų ilgį ir primena sausumos liūtų karčius. Manoma, kad prieš 50 mln. metų jūrų liūtų protėviai buvo lokiai. Net ir dabar šie gyvūnai turi keletą panašumų – panašią kaukolės formą ir išlikusius nagus. Šiauriniai jūrų liūtai yra gana agresyvūs gyvūnai. Tokį jų elgesį lemia gyvenimo sąlygos – natūralių priešų gausa, patinų kova dėl patelių, atšiaurus klimatas.
Šiauriniai jūrų liūtai – saugoma rūšis, įrašyta į Tarptautinės gamtos saugojimo sąjungos ir Rusijos raudonąsias knygas. Jūrų muziejus, skleisdamas informaciją apie retas ir nykstančias gyvūnų rūšis, moko pažinti, mylėti ir saugoti šiuos įspūdingus jūrų žinduolius. Nors jie atrodo tikri milžinai, pragaištinga ir neprotinga žmogaus veikla žeidžia jų natūralias buveines.
