Kaip sakė Kupiškio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Albertas Audickas, Kupiškio mariose vėžiai sparčiai veistis pradėjo maždaug prieš 3-4 metus. Anksčiau jų buvo gerokai mažiau.
„O dabar kartais net meškeriojant meškere ant slieko kabinasi“, – lrytas.lt sakė A. Audickas. Vakare prožektoriumi pašvietus į marių pakrantės vandenį galima pamatyti ne vieną grobio tykantį vėžį.
A. Audicko nuomone, Kupiškio marias vėžiai pamėgo dėl dviejų pagrindinių priežasčių – švaraus vandens ir maisto gausos. Kadaise apie marias plytėjo kolūkių laukai, negailint tręšiami cheminėmis trąšomis, kurios vėliau pakliūdavo į vandenį. Dabar niekas tokiais kiekiais trąšų ar kitų chemikalų nebenaudoja, Kupiškyje nėra didelių pramonės įmonių, galinčių užteršti vandens telkinius, todėl juose ir ėmė daugėti švaraus vandens mėgėjų vėžių.
Pasak Kupiškio rajono mero Jono Jaručio, Kupiškio marios – itin žuvingos, čia gausu lydekų, šamų, vėgelių, ešerių, karpių, sugaunami vieni iš didžiausių Lietuvoje starkiai. Todėl plėšrūnai vėžiai, mėgstantys žuvį, maisto turi per akis.
Ir pats ne kartą pramogavęs gaudydamas mariose vėžius, J. Jarutis įsitikino, kad jų čia išties apstu. „Kartais didesnės kompanijos prigaudo vėžių pilnus kibirus“, – merui pritarė ir A. Audickas. Didžiausias jo matytas mariose sugautas vėžys buvo maždaug 30 centimetrų ilgio.
Pasak A. Audicko, iš lūpų į lūpas plintantys pasakojimai apie sėkmingą vėžiavimą Kupiškio mariose – privilioja vėžiautojus iš visos Lietuvos. Pavyzdžiui, jau ne pirmus metus čia važiuoja vis didesnis būrys marijampoliečių. Jie ne tik gardžiuojai čia pat išvirtais vėžiais, bet ir vežasi gyvų vėžių į savo vandens telkinius. Kupiškyje sklinda kalbos, kad vėžiavimas tapo ir kai kurių kupiškėnų savotišku verslu – sugautus vėžius jie veža parduoti į kaimyninės Latvijos sostinę Rygą.
Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas priminė, kad vėžiaujant reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Vėžių gaudymo sezonas kasmet prasideda liepos 15 dieną ir tęsiasi iki spalio, vienam žmogui per parą leidžiama pagauti ne daugiau kaip 50 vėžių, o mažesnius nei 10 cm ilgio jauniklius reikia paleisti. Vėžiauti galima naudojant specialius samtelius ar bučiukus.
Nors nuo seno manoma, kad geriausias masalas vėžiams – šviežiai nulupta varlės mėsa, tačiau juos galima privilioti ir žuvimi, mėsa ar duonos rieke. Aktyviausi vėžiai būna naktį, dažniausiai jie gaudomi nuo sutemų iki ankstaus ryto.
Kupiškio rajono meras J. Jarutis kviečia poilsio gamtoje mėgėjus iš visos Lietuvos sudalyvauti pirmąkart šalyje rengiamose vėžių gaudymo ir virimo varžybose. Jos Kupiškio mariose įvyks rugpjūčio 18-19 dienomis. Komandos, kuriose turi būti 3 nariai, gali jau dabar registruotis.
Apie Kupiškio marias:
Kupiškio marios – trečias pagal dydį Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys. Už jas didesnės tik Kauno ir Antalieptės marios. Kupiškio marios užima 828 ha plotą, jų ilgis – 26 kilometrai.
Dėl gero laimikio Kupiškio marias pamėgę ne tik vietos gyventojai. Čia nuolat žvejoti atvažiuoja ir aplinkinių rajonų gyventojai. Ypač daug žvejų susirenka į poledines žūkles žiemą. Yra buvę, kad gerai kimbant ant Kupiškio marių ledo buvo susirinkę apie 2 tūkst. žvejų.
