- Kokia buvo ši vasara?
- Tai buvo kontrastų vasara. Vieną dieną – 30 laipsnių šilumos, kitą dieną – 16 laipsnių. Birželio pabaigoje prasidėjo didžiuliai karščiai, temperatūra laikėsi virš 30 karščio, o paskui staiga krito. Liepos pabaigoje – vėl pašiltėjimas, liūtys, karščiai, škvalai, kruša, perkūnijos, tada vėl temperatūros kritimas. Ir taip lingavo visą vasarą.
- Kokie buvo pastarieji mėnesiai kritulių prasme?
- Apibendrinimų dar neturime. Užfiksuota, kad Biržuose, pajūryje, Anykščiuose per kelias valandas iškrito mėnesio kritulių norma – virš 50 mm. Tai maždaug penki kibirai vandens į vieną kvadratinį metrą. Skendo ir Panevėžys, ir Klaipėda, Anykščiai, Biržai buvo apsemti, laukai daug kur buvo užpilti vandens, javai išguldyti.
Apskritai, Lietuvą nuolat talžė kokios nors gamtos stichijos. Per pietinius šalies rajonus praėjo škvalai, rugpjūčio 22 dieną Širvintų rajone, Lapelių kaime siautė audra, net žmogų išmetė pro langą. Prie Anykščių buvo didžiulis škvalas, išrauta daug medžių. Su škvalu kilo ir didžiulė liūtis, vanduo išgraužė griovius.
- Bet juk tai – ne pirma tokia audringa vasara Lietuvoje.
- Ne. Geriausiai prisimename tai, kas neseniai įvyko. Bet ir pernai prie Varėnos buvo išrauti miškai, Kaunas apverstas medžiais.
Tik tiek, kad tokios nelaimės vis dažniau kartojasi. Tai vyksta dėl klimato šiltėjimo. Ekstremalūs reiškiniai darosi pavojingesni, pridaro daug daugiau žalos.
Tai kartojasi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir Europa kentėjo nuo permainingų orų: alino karščiai, paskui atvėso, vienu momentu net sniegas buvo iškritęs pietiniuose rajonuose, paskui vėl staiga karščiai iki 30 laipsnių, viską plovė galingos liūtys, jūrų pakrantėse buvo netipiškai karšta. Visą vasarą buvo nevienodas kritulių, temperatūros, vėjų pasiskirstymas.
Pasaulyje vis dar tęsiasi uraganų laikotarpis. Atlante „Izaokas“, ačiū Dievui, susilpnėjo, pavirto audra. Taifūnai siaučia Ramiajame vandenyne prie Kinijos. Panašūs dalykai turėtų tęstis iki lapkričio mėnesio.
- Kita vertus, vasara buvo dėkinga Lietuvos daržovių augintojams.
- Taip. Jei pažiūrėsit pro langą, jau rugsėjis, o kokie žali medžiai! Žaluma išlikusi todėl, kad pakako drėgmės. Kai kur jos net buvo per daug. Dabar sunku tas daržoves sveikas nuimti, nes prasideda atvirkštinis procesas – vanduo pūdo bulves, kitas daržoves, suguldo javus, ankstyvi rūkai pakenkia agurkams, pomidorams. Yra dvi medalio pusės – orai gerai užaugino, bet nežinia, ar duos derlių nuimti.
- Koks ruduo mūsų laukia?
- Taip pat permainingas. Yra sutrikdyta klimato pusiausvyra. Rudenį gali pasitaikyti vėjo sustiprėjimų, ypač lapkritį, kai medžiai būna be lapų. Ypač jei bus temperatūrų svyravimai.
Tai gali būti labai lokalūs reiškiniai – viename kaimo gale nuplėšo namų stogus, kitame – nieko. Ir prognozuok, kiek nori, juk sinoptikas nepasakys, kurio kaimo namo stogą nuneš, o kurio ne.
Prisideda vietinės mikroklimatinės sąlygos, gal šalia yra kūdra ar koks ypatingas stogas, kuris gali šilumą akumuliuoti, toje vietoje gali suaktyvėti lokalūs procesai.
- Kaip manot, ar per Kalėdas sulauksime sniego?
- Jei Baltramiejus su lietumi, tai Kalėdos be sniego, o rugpjūčio 24 d., Baltramiejaus šventę lijo. Jei rimtai, tai sunku pasakyti.
- Kiek tikslūs būna tokie žmonių spėjimai?
- Niekada nebuvo tikslūs. Atkreipkite dėmesį – tie pastebėjimai skirtingi visoje Lietuvoje. Pajūrio gyventojai vienokius požymius mini, kitam krašte – kitokius. Kol nebuvo žiniasklaidos, žmonės tik bažnyčioje susirinkę aptarinėdavo. Taip ir plisdavo visokie spėjimai.
Liaudiški pastebėjimai padeda prognozuoti kelioms dienoms tai konkrečiai vietovei. Tarkime, kai matai, kaip elgiasi gyvūnai, kurie pajunta slėgio pokyčius. Tarkime, kodėl kregždutės prieš lietų skraido palei žemę? Nes dėl slėgio palei žemę skraido jų maistas – muselės.
Dviem trim dienoms žmogus gali savo kieme pasidaryti prognozę. Bet ilgalaikės prognozės... Net NASA kiekvieną savaitę prognozuoja vis kitokius orus, keičia prognozes.
- Kaip atlaikot kritiką, kai sinoptikų ir jūsų, klimatologų, prognozės nepasitvirtina?
- Mūsų šalyje visi – krepšinio ir oro ekspertai. Visi moka žaisti krepšinį ir visi piktinasi, kai pralaimime, lygiai taip pat visi gerai žino, kaip prognozuoti orus. Bet kai pradedu kam nors pasakoti, kad nors šiek tiek pakitus temperatūrai, viskas gali radikaliai pasikeisti, žmonės nustemba. Ne tik Lietuvos sinoptikai nepataiko, kaip minėjau, net NASA specialistai negali įvertinti visko, kas tuo metu vyksta.
Oro sąlygas keičiame mes, patys žmonės. Tarkime, uždegta pieva, iškirsti miškai iškreipia prognozes. Sinoptikas nežino, kad kažkuriuo metu įvyko vulkano išsiveržimas, jūroje – avarija, kad ir tas pats automobilis, ilgai teršęs orą, gali iškreipti prognozę. Sinoptikas dažnai niekuo dėtas.
Mes susirenkam visas į mus lekiančias strėles ir bandom paaiškinti. Galiausiai blogų orų nebūna, tik mūsų nuotaika būna bloga.
- Kaip keičiasi pasaulio klimatas? Kodėl sakote, kad klimatas taip paprastai nesiliaus šilti?
Klimatas – ne mygtuko paspaudimas. Orai gali būti šiltesni ar šaltesni. O klimato pokyčiai – ilgalaikių veiksmų pasekmė.
Dabar Arktyje mažiausias ledo kiekis per visą žinomą planetos istoriją. Sustabdyti šiltėjimo taip lengvai nepavyks.
