Rūpestis panemunės šikšnosparniais privertė kirsti krūmus

Panemunėje esančio IV forto apleistuose statiniuose gyvenantys šikšnosparniai tapo svarbesni už teritoriją tvarkančius darbininkus. Dėl retų gyvūnų šie priversti dirbti nepaisydami net sproginėjančių minų.

Išvalyti iš 8 hektarų ploto šiukšles, iškirsti nereikalingus medžius ir krūmus prireikė norint apsaugoti retų šikšnosparnių rūšių žiemojimo vietas.<br>M. Patašius
Išvalyti iš 8 hektarų ploto šiukšles, iškirsti nereikalingus medžius ir krūmus prireikė norint apsaugoti retų šikšnosparnių rūšių žiemojimo vietas.<br>M. Patašius
Daugiau nuotraukų (1)

Iveta Skliutaitė („Laikinoji sostinė“)

Sep 9, 2012, 10:18 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 9:07 PM

Prieš porą metų aplinkosaugininkai parengė gamtotvarkos planą, kuriame numatyta sutvarkyti dalį buvusios Kauno tvirtovės IV forto teritorijos.

Išvalyti iš 8 hektarų ploto šiukšles, iškirsti nereikalingus medžius ir krūmus prireikė norint apsaugoti retų šikšnosparnių rūšių – europinio plačiaausio ir kūdrinio pelėausio – žiemojimo vietas.

Nuo šių metų rugpjūčio pradžios teritoriją švarinti ėmęsi darbininkai kelis kartus turėjo nutraukti darbus, nes aptiko sprogmenų.

Dėl galimo pavojaus sveikatai ar net gyvybei darbininkams teko kviesti ir policijos pareigūnus, ir išminuotojus.

„Nelaimių išvengti pavyko. Dalį sprogmenų pareigūnai išsivežė. Dvi minas, iš forto teritorijos kuriam laikui išprašiusias mūsų darbininkus kartu su technika, kariškiai susprogdino“, – tvirtino medžių ir krūmų kirtimo darbus forte atliekančios įmonės „Usuris“ direktorius Jaunius Ramanauskas.

Darbai šioje vietoje jau eina į pabaigą, todėl tikimasi, kad kirtėjai nenukentės.

Neatmetama galimybė, jog sprogmenų po žeme yra ir daugiau. Mat 1998–1999 metais IV fortas buvo valomas ir išminuojamas. Dalį darbų atliko vokiečiai specialistai.

Čia buvo sutvarkyta drenažo sistema, tačiau, nutrūkus finansavimui, visi darbai sustojo. Dėl šios priežasties, praėjus daugiau nei dešimtmečiui, darbų rezultatų beveik nematyti.

Forto teritorijos tvarkymo darbų eigą trikdė ne tik sprogmenys, bet ir padegėjai.

„Kelis kartus kažkas padegė į krūvas sukrautus medžius. Dėl didelio gaisro galėjo nukentėti ne tik forto, bet ir aplinkinės teritorijos, statiniai, elektros laidai. Todėl parduoti ruoštą medieną buvo nutarta kuo skubiau smulkinti ir panaudoti kaip biokurą“, – sakė J. Ramanauskas.

Saugo žiemavietes

Giedrius Vaivilavičius

Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiasis biologas

„IV forto teritorijos, kuriai parengtas gamtotvarkos planas, ribos sutampa su valstybinio Kauno teriologinio draustinio ribomis. Ją tvarkyti buvo būtina siekiant užtikrinti šikšnosparnių populiacijos išsaugojimą ir jų žiemavietes.

Šiame forte aptinkamos 7 šikšnosparnių rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų sąrašą. Ypač svarbu, kad čia žiemoja reti šikšnosparniai – europinis plačiaausis ir kūdrinis pelėausis.

Didelę grėsmę šikšnosparniams kėlė tai, kad per pastatus apaugusius krūmus bei medžius jiems ne vienerius metus buvo sunku patekti į žiemavietes.

Sutvarkius forto teritoriją siekiama palaikyti ne mažesnes kaip 20–40 europinių plačiaausių, 7–15 kūdrinių pelėausių ir ne mažiau kaip 300–350 kitų šikšnosparnių rūšių individų žiemojančias populiacijas.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.