Ar iš tiesų galimybė Lietuvoje pagauti tokią kaip jonaviškio lašišą prilygsta stebuklui? Kiek metų prireikia, kad užaugtų tokia žuvis, o gal tai iš tiesų monstras, toks didelis išaugęs dėl aplinkos užterštumo? Apie tai lrytas.lt skaitytojams sutiko papasakoti Aplinkos apsaugos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.
Pasak V. Graičiūno, nors lašišos gamtoje užauga iki 40 kilogramų, tokio dydžio jų Lietuvoje nėra daug. Lietuvoje dažniausiai pagaunamos apie 5 kilogramų svorio lašišos.
Nuo senovės į Lietuvos upes iš Baltijos jūros neršti plaukiančios lašišos buvo atsidūrusios ties išnykimo riba. Tačiau nuo 1998 metų Lietuvoje pradėjus įgyvendinti programą „Lašiša“, pagal kurią į mūsų upes buvo leidžiamos veislynuose paaugintos lašišos, padėtis pasikeitė į gerąją pusę, jų populiacija Lietuvoje ženkliai išaugo.
V. Graičiūno teigimu, kaip Lietuvoje daugėja šių žuvų, matyti iš lašišų rituolių kiekio pokyčių. Rituoliai – tai lašišų jaunikliai, kurie 1-3 metus paaugę upėse, „ritasi“ į jūrą, o ten praleidę porą metų ir subrendę, į Lietuvos upes grįžta neršti.
2002 metais Lietuvos upėse šių lašišų jauniklių gyveno apie 4 tūkstančius, o 2008 metais – jau 33 tūkstančiai. Pasak V. Graičiūno, pagrindinės upės, kur gyvena lašišos – Žeimena ir Neris. Pastarojoje lašišų galima rasti iki pat sienos su Baltarusija.
Sparčiai didėjant lašišų populiacijai, pernai jos buvo išbrauktos iš saugomų žuvų sąrašo. Tiesa, ir dabar jų žvejyba limituota. Jos gali būti gaudomos tik tam tikrose, nustatytose upių atkarpose, o žvejai turi įsigyti 1 dieną galiojančią žvejybos kortelę už 10 litų. Žvejoti lašišas galima iki spalio 15 dienos, kai prasideda jų nerštas. Vėliau jas vėl galima žvejoti po Naujųjų metų, kai užsilikusios po neršto upėse, jos grįžta atgal į jūrą.
Skirtingai nei Tolimuosiuose rytuose gyvenančios giminaitės, Lietuvoje sugaunamos lašišos po neršto nežūsta. Kuo didesnė žuvis, tuo daugiau palikuonių ji per vieną nerštą paleidžia į pasaulį.
Žvejo, kuris pagavęs didžiulę lašišą, atgal į upę nepaleidžia, Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas V. Graičiūnas nesmerkia. Juo labiau, kad A. Teslionokas tvirtino, kad po pusvalandžio grumtynių didžiulę lašišą ištraukė jau nebegyvą.
„Gamtos ištekliais turi ir žmonės džiaugtis“, – sakė pašnekovas. Jo nuomone, tokio dydžio lašišos patinas (kad tai vyriškos lyties žuvis, rodo tarsi kablys užsirietusi apatinė jo žiauna – red.) greičiausiai užaugo per 8-10 metų.
Įtarimus, kad žuvis milžine tapo dėl užteršto maisto ar vandens, V. Graičiūnas atmeta. Specialisto teigimu, įvairiais pašarais šeriamos tik nelaisvėje pramoniniu būdu auginamos lašišos, o A. Teslionoko sugautoji užaugusi laisvėje, maitindamasi tuo, ką pati susimedžiojo. Lašišos – plėšrūnės, ėdančios gyvą žuvį.
