Visuomeninių organizacijų, savanorių rūpesčiu per metus Kauno mieste išsaugoma gyvybė maždaug 1 tūkst. keturkojų. Per keletą pastarųjų metų tūkstančiai pamestinukų Kaune rado naujus namus. Tad lyg ir tapome jautresni beglobiams.
Tačiau Kauno prieglaudose augintinių nemąžta.
Išdavystę lydi ir melas
Gyvūnų globėjai papasakotų šimtus istorijų, kai gyvūno atsikratoma „humaniškiau“ – meluojant. Štai „Lesės“ gyvūnų globos namuose glaudžiasi gražuolė Kuba – tikra namų puošmena.
„Šeimininkai jos atsisakė, pamelavę, jog ji nelaiko šlapimo. Vis dėlto prieglaudoje jokių problemų dėl to nekyla, jeigu išvedama į lauką 2 – 3 kartus per dieną“, – pasakojama globos namų tinklalapyje.
Išdavystę ir šeimininkų melą patyrė ir dailus padūkėlis Umkis, vėl globojamas viešosios įstaigos „Penkta koja“ savanorių.
„Radome šuneliui namus vienkiemyje. Nauji šeimininkai atrodė labai patenkinti, sakydavo, kad viskas gerai, tik Umkis mėgsta „pagastroliuoti“. Neseniai Umkis buvo rastas Vaišvydavoje – purvinas, blusuotas, erkiuotas, sužeistas. Paskambinau šeimininkams, paklausiau, kaip Umkis gyvena. Atsakymas buvo „puikiai, viskas gerai“, – šuns, kuriam vėl ieškoma rūpestingų šeimininkų, istoriją pasakojo globėjai.
Paliko trumpam ir pamiršo
Kinologas ekspertas, Lietuvos gyvūnų globos draugijos tarybos narys, ilgametis beglobių šunų globėjas Karolis Masilionis Kauno rajone netgi buvo pastatęs simbolinį paminklą – namelį šuniui, nukentėjusiam nuo žmogaus abejingumo.
69 metų kinologas savo namuose iki šiol glaudžia keliolika vyresnio amžiaus šunų. Kai kuriuos atvežė į užsienį išvykstantys šeimininkai. Prašymų bent kuriam laikui priglausti augintinį šeimininkui išvykstant K.Masilionis sulaukia kone kasdien.
Tačiau 4 augintiniai taip ir liko visam laikui: šeimininkai jų išsižadėjo arba tiesiog pamiršo. Namus čia rado ir gražuolis Sibiro haskis, kurį mergina su vaikinu paliko 6 mėnesiams išdresuoti. Po pusmečio šunį atvežusi pora išsiskyrė ir augintinio nė vienas nebenorėjo.
„Pirmosiomis dienomis jie žiūri į vartus ir ilgesingai stūgauja. Vėliau apsipranta. Čia jiems gerai: sotūs, išvedami pavedžioti 3 kartus per dieną“, – pasakojo kinologas.
K.Masilionis sakė, kad daugiau kartų yra susidūręs su nesuvokiamu žmonių abejingumu savo augintinių likimui, nei su pasiaukojamu darbu jų labui.
Išgelbėti – tūkstančiai
Vis dėlto laimingai pasibaigusių priglaustinukų istorijų daugėja.
„Pasigrožėkite, kokį nuostabų šunelį išgelbėjote nuo mirties prie konteinerio“, – augintinės Teros nuotraukomis dalijasi „Penktos kojos“ globotinę priglaudęs naujas šeimininkas.
Mylinčius šeimininkus jau turi ir gražuolis vokiečių aviganis mišrūnas Vokietis, kurį, pardavę namą Garliavoje, šeimininkai tiesiog išmetė, ir išdykęs Arčis, kuris baisiai bijo griaustinio, bet mėgsta „slėptis“ balose ir žolynuose.
„O viskas prasidėjo netyčia – užsukome su vaikais pažiūrėti, kaip šunys prieglaudoje gyvena. Ir pažvelgė Taškė mums į akis – taip liūdnai ir rimtai, ir paprašė patikėti, kad ji gali būti puiki ir atsidavusi draugė“, – rašo šunelį iš tos pačios prieglaudos auginanti kaunietė.
Bene garsiausia pastarojo meto priglaustinukė elegantiškoji Morka – su šeimininkais apsukusi pusę pasaulio, pakerėjusi šimtus širdžių ir turinti savo profilį socialiniame tinkle.
Šie ir daugybė kitų augintinių drauge su mylinčiais šeimininkais gavo viską: gero ėdalo ir sąlygas, galimybę laisvai judėti, veterinaro, neretai – ir grožio salono specialistų paslaugas. O į kauniečių sąžinę vėl beldžiasi dešimtys naujų liūdnų istorijų ir galbūt būsimų kieno nors draugų.
„Senjorui Bartui gydyti trūksta beveik 300 litų“, – prašo pagalbos „Lesė“. „Penkta koja“ ieško šeimininkų šuniui Largo, kuriam pavyko pasveikti po didelės kirstinės žaizdos kakle, gyvūnų globos tarnyba „Pifas“ prašo pagelbėti katinukui Kasparėliui, kuris išliko gyvas po susidūrimo su kombainu.
Gyvūnų globėjų patarimai
Prieš atiduodami gyvūną į prieglaudą labai rimtai pagalvokite, ar neturite kitos išeities. Jei išvykstate gyventi į užsienį, iš pradžių paieškokite augintiniui naujo šeimininko tarp draugų ar giminių.
Jei jau apsisprendėte, būtinai išsiaiškinkite priėmimo sąlygas ir reikalavimus, sudėkite visus augintinio daiktus, dokumentus. Atidavę augintinį į prieglaudą atsisakote į jį bet kokių teisių, o radus naujus šeimininkus, jo nebegalėsite susigrąžinti.
Į prieglaudas patenkantys gyvūnai neretai būna jau susidūrę su žmogaus žiaurumu, todėl priglaudę gyvūną nedarykite nieko per prievartą ir jėgą. Susidūrę su elgesio problemomis, neskubėkite gyvūno atsisakyti, kreipkitės į dresuotojus ar šunų elgesio specialistus, kurie paaiškins, kaip elgtis, kad priglaustinukas išmoktų jūsų namų taisyklių.
Sveikiausias šunų šėrimo būdas – natūralus: žalia mėsa, žuvimi, subproduktais, daržovėmis. Neįgudusiems šeimininkams patariama šerti augintinius kokybišku „Super premium“ klasės maistu, kuriuo prekiauja dauguma specializuotų gyvūnų priežiūros prekių parduotuvių. Ar tinka ėdalas, galima išsiaiškinti stebint keturkojo išvaizdą ir savijautą.
Dovanotą gyvūną bet kada galima grąžinti į prieglaudą, nereikia tiek iškentėjusio ir žmogumi patikėjusio gyvūno dar kartą pasmerkti benamio daliai.
