Baltijos priekrantėje nuo Šventosios iki Melnragės menkes, strimeles, plekšnes traukiantys žvejai aimanuoja, kad čia plaukiojantys į Raudonąją knygą įrašyti ruoniai sudrasko brangiai kainuojančius tinklus, išgriebia visą laimikį.
Aiškinama, jog pastaruoju metu iš šiaurės atsibastę ruoniai suįžūlėjo – nebijo netgi žvejybos katerių variklių gausmo, stabdo į žūklavietes plaukiančias irklines valtis, suėda viską, ką aptinka tinkluose. Juos ištraukę žvejai randa tik nugraužtų menkių galvas.
Gyvūnai tapo gurmanais
Mėgindami pergudrauti ruonius Šventosios žvejai ėmė žūklauti ne tinklais, o ūdomis. Tačiau pasinėrę į gelmes gyvūnai sudorodavo ir ant kabliukų užkibusias žuvis.
Iki soties prisišveitę ruoniai, pasak žvejų, vartosi vandenyje, patenkinti pelekais plekšnoja per pilvus. Nejausdami alkio jie tampa gurmanais – ėda tik į tinklus patekusių menkių kepenis.
Pasiryžę įrodyti, kad ruoniai suryja bene didesnę dalį jų laimikio, žvejai šiuos gyvūnus jūroje ėmė filmuoti.
Užfiksuotus vaizdus jie perdavė aplinkosaugininkams.
Prašoma išsiaiškinti, kiek iš šiaurės vandenų įkandin migruojančių menkių atplaukiančių ruonių siaubia žūklavietes, ir patarti, kaip žvejams nuo jų apsiginti.
Medžioklė – tik su žiūronais
„Jei nieko nedarysime, ruonių privis tiek, kad mes bankruotuosime. Taip atsitiko Švedijoje, kai ten buvo uždrausta šaudyti šiuos gyvūnus”, – kalbėjo prieš ruonius nusiteikęs šventojiškis žvejys Antanas Valiukas.
Tik dėl savo nuostolių susijaudinę žvejai norėtų, kad jų tinklus patikrinančių ruonių medžioklė Lietuvoje būtų legalizuota.
Aplinkosaugininkai žada atsižvelgti į žvejų skundus, įvertinti jų patiriamą žalą, numatyti galimas kompensacijas, jeigu paaiškėtų, kad ruoniai iš tikrųjų kelia rimtą grėsmę jų verslui.
Bet šaudyti į Raudonąją knygą įrašytų pilkųjų Baltijos ruonių jie turbūt neleis.
„Niekas nesuprastų, kodėl žudome ruonius. Paklydę jų jaunikliai auginami Lietuvos jūrų muziejuje ir paleidžiami į laisvę. Šių gyvūnų medžioklė galima ne su šautuvais, o su žiūronais rankose”, – įsitikinęs Aplinkos ministerijos departamento vadovas Laimutis Budrys.
Žvejoti plaukia su šautuvais?
Nenusiteikę su ruoniais dalytis laimikiu, žūklės plotais jie, regis, jau užsimojo patys spręsti savo verslo problemas – tai byloja į Lietuvos paplūdimius išmetami negyvi pilkieji ruoniai su šautinėmis žaizdomis. Ruonių gyvenimą daug metų stebintis Jūrų muziejaus mokslininkas Arūnas Grušas neabejoja, kad tai menkių gaudytojų darbas.
Nelaukdami, kol zoologai išsiaiškins, kiek pilkųjų ruonių nardo Lietuvos pakrantėse, žvejai plaukia į žūklavietes ne vien tik su tinklais, bet ir su šautuvais – jūrų šauliai mėgina suderinti žvejybą ir medžioklę.
„Kaip ruoniams išlikti, kai žuvų ištekliai beveik išsemti? Šylant klimatui jūra gėlėja, sūriamėgės žuvys traukiasi į pietus. Paskui jas plaukia ir ruoniai. Ne jie, o godūs žvejai siaubia vandenis ir dar slaptai šaudo išbadėjusius jūros gyvūnus”, – sielojosi A. Grušas.
Suaugęs ruonis per parą suėda apie 30 kilogramų žuvų. Lietuvos priekrantėje nepalyginti daugiau menkių išgaudo šimtai pramoginiais laiveliais į Baltiją išplaukiančių mėgėjiškos žūklės entuziastų.
Prie Lietuvos krantų atplaukia retai
* Šiemet Lietuvos pajūryje rasta 12 negyvų ruonių: penki jų nuskendo įsipainioję į žvejų tinklus ir ūdas, o keturi buvo nušauti. Dar dviejų prie Nidos aptiktų jūros gyvūnų žūties priežastys nežinomos. Šaudyti saugomus pilkuosius Baltijos ruonius griežtai draudžiama.
* Skandinavijoje nustatyti ruonių medžioklės limitai. Juos gali šaudyti tik profesionalai. Pernai Suomijoje leista sumedžioti tik 3 ruonius. Švedijoje dėl atgaivintos ruonių medžioklės kilo skandalas.
* Dabar Baltijoje nardo apie 20 tūkst. šių gyvūnų.
* Lietuvos priekrantėje nardantys ruoniai – menki konkurentai žvejybos įmonėms: juos stebintys Jūrų muziejaus specialistai kasmet suskaičiuoja apie 30 šių iš šiaurės atklystančių gyvūnų.
