Diena vėjuota – pietvakarių vėjas, pereinantis į šiaurės vakarų, pūs 8–13 m/sek. greičiu, vietomis jo gūsiai sustiprės ir iki pavojingo 15–20 m/sek. greičio.
Nemalonūs ir dar labiau subjurę orai prognozuojami penktadienį – tiek dieną, tiek naktį visoje šalyje kris krituliai, vietomis jie bus smarkūs, daugiausia šlapdribos pavidalo, tačiau kai kur pasirodys ir pirmųjų snaigių.
Naktį neturėtų stebinti vietomis sugriaudėjusi perkūnija. Toliau išliks vėjuota – vakarų, šiaurės vakarų vėjas pūs 8–13 m/sek. greičiu, daugelyje šalies rajonų jo gūsiai sieks 17–22 m/sek., o naktį ir rytą vietomis sustiprės ir iki 25 m/sek. Naktį temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šilumos iki 2 laipsnių šalčio, įdienojus vyraus 0–5 laipsnių šiluma.
Protarpiais krituliai numatomi ir šeštadienį. Derėtų būti itin atsargiems, nes formuosis plikledis. Vakarų, pietvakarių vėjas naktį pūs 7–12 m/sek. greičiu, vietomis gūsiai dar sieks 15–18 m/sek., dieną vėjas nurims iki 5–10 m/sek.
Naktį oras atšals iki 0–5 laipsnių šalčio, tik pajūryje bus kiek šilčiau – 1–3 laipsniai šilumos, dieną sušils iki 0–5 laipsnių šilumos.
„Kiekvienas vairuotojas nuo spalio vidurio turi ausis ištempęs klausytis orų prognozės ir labai rimtai suklusti išgirdęs žodį „šalna“, - pataria Evaldas Čirba, 2004 metų absoliutus Lietuvos ralio čempionas. Mat pirmoji rudeninė šalna vairuotojams yra gerokai pavojingesnė nei sniegas gilią žiemą: vairuotojai vis dar važinėja vasarinėmis padangomis ir psichologiškai visai nėra pasiruošę slidžiam keliui.
„Be to, šalna susidaro po nakties, o ryte mes visi skubame, lekiame dar net kaip reikiant neatsibudę. Todėl žodis „šalna“ vairuotojams reiškia ne ką kitą, o pavojaus signalą“, - kalba E. Čirba.
„Net mikro ledo sluoksniu padengtas asfaltas yra itin slidus, ypač reikia atsargiai važiuoti balų pakraščiais, nes pačios balos dar nebūna užšalusios, tačiau drėgnas asfaltas prie jų jau slidus“, - pataria ralio čempionas.
Šį teiginį patvirtina Vašingtono universiteto Atmosferos mokslų departamento tyrimai.
Per pirmąją šalną (kai temperatūra siekia nuo 0 iki -3 laipsnių), vanduo dar nėra visiškai pavirtęs į ledą. Jo paviršius išlieka patižęs - padengtas plonu, paprasta akimi nepastebimu, bet labai slidžiu vandens sluoksniu.
Skirtingai nei ledas žiemą, per šalną kelio danga neblizga ir atskirti slidžias vietas nuo neslidžių yra beveik neįmanoma.
„Tokiu atveju gelbsti auksinė taisyklė – artėdami prie sankryžos gerokai anksčiau spustelėkite stabdžio pedalą – atlikite savotišką kontrolinį bandymą. Įsitikinsite, kaip stoja mašina. Laiko visai neprarasite, bet vėliau galite sutaupyti daug nervų ląstelių“, - patarimų negaili E. Čirba.
Ta pati taisyklė galioja ir visą žiemą: kartais trumpais stabdžio pedalo paspaudimais galima kontroliuoti, kokia yra kelio danga.
Esant šalnai, slidžiausias kelio dangos paviršius susidaro ant tiltų. Ant žemės nutiesti keliai ilgiau išsaugo šilumą, o tiltai greičiau atšąla ir pasidengia plonyčiu ledo sluoksniu.
„Artėdamas prie tilto vairuotojas visuomet turi būti pasiruošęs netikėtam sąlygų pasikeitimui – gerokai blogesniam ratų sukibimui su kelio danga. Kai tai žinai, nieko bloga ir nenutiks“, - kalba patyręs lenktynininkas.
Ne mažiau pavojinga ir po rudeninio lietaus ar rūko kelius padengianti skaidri šąlančio ledo danga.
Kiekvienas vairuotojas turėtų įsidėmėti, rodos, elementarią taisyklę - vėlyvą rudenį oras keičiasi dažnai ir staigiai. Tam tiesiog reikia būti pasiruošusiems.
„Vienas paprasčiausių ir efektyviausių patarimų – laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio“, - nedaugžodžiauja E. Čirba.
Jo manymu, nereikėtų laukti pirmojo sniego ir pasikeisti vasarines padangas žieminėmis. Kai oro temperatūra nukrenta iki maždaug 7 laipsnių šilumos, jau laikas keisti padangas.
Vairuotojai be reikalo baiminasi, kad važinėjant asfaltu žieminės padangos labiau dils. „Kai oro temperatūra yra žemesnė nei 7 laipsniai, vasarinės padangos jau sukietėja ir „nebedirba“, o žieminės kaip tik nuo tokios temperatūros parodo savo gerąsias savybes“, - kalba šalies ralio čempionas iš Ukmergės.
Kelio atkarpos, ant kurių krenta pastatų arba medžių šešėliai, taip pat yra pavojingesnės šalnos metu, nes šešėlyje ledas nutirpsta vėliau.
Be to, šlapi lapai ant asfalto labai blogina sukibimą ir ilgina stabdymo kelią. Tad lapų ant kelio reikia kaip įmanoma vengti.
