Priekrantės žvejams užkibusios pirmosios stintos dar nereiškia, kad laikas ruošti ir tinklus. „Jei stintos pasirodo anksti ir yra didelės, gali būti, kad tai praėjusių metų ištekliai, kurie buvo rekordiškai gausūs“, - teigė Rusnėje gyvenantis ichtiologijos mokslų daktaras Arvydas Švagždys.
Lems oro sąlygos
Gausesni šių žuvų būriai gali užplaukti jau po mėnesio. Kada tai įvyks, priklausys nuo Nemuno nuotėkio – jeigu jis didelis, stintos pradeda telktis arčiau marių. Kuršių nerijos pakrantėse ir Nemuno žemupyje yra pagrindinės jų nerštavietės. „Jeigu žinočiau, koks kiekis kritulių iškris lapkritį, kokia bus oro temperatūra, tikrai pasakyčiau, kada pasirodys stinta. Jei ruduo bus sausas ir pūs rytų krypties vėjas, jos pas mus nebus“, - aiškino mokslininkas.
Tiksliau prognozuoti šių metų laimikį bus galima tada, kai didesni būriai stintų atplauks į Klaipėdos sąsiaurį, kuris driekiasi nuo uosto vartų iki Kiaulės nugaros salos pietinėje uosto dalyje. Jeigu žvejai jas intensyviai gaudys dvi ar tris dienas – tikėtis gausaus laimikio neverta. Tačiau jei jų bus dvi ar tris savaites, vadinasi sulauksime gero laimikio.
Pernai didysis stintmetis prasidėjo vėlai – jau po naujųjų. Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje pagautas rekordinis laimikis – apie 420 tonų stintų. Tai beveik keturiskart daugiau nei pernai ir daugiausiai per visą Lietuvos žvejybos istoriją. Tačiau tai, anot A. Švagždžio, nereiškia, kad tiek bus ir artėjančią žiemą. „Jei buvo geras nerštas, didelė tikimybė, kad stintų laimikis bus neblogas. Tačiau kartais žvejoti trukdo ledų sangrūdos, smarkūs vėjai, dėl per mažo upių nuotėkio prieš srovę plaukiojančios žuvys gali arčiau ir nepriplaukti“, - kalbėjo daugelį metų stintų populiaciją tyrinėjantis mokslininkas.
Stintų baubas – atominė elektrinė
Sidabražvynių žuvelių galima sužvejoti neribotą kiekį – stintoms šiame regione nėra nustatyta kvotų. Į mūsų šalies vandenis atplaukia 3-5 metų amžiaus stintos. Kiekviena žuvis turi kelis šimtus tūkstančių ikrų, tačiau jei susiklosto šioms žuvims ne itin palankios sąlygos, tų metų karta nebūna labai gausi, užauga tik nedidelė dalis, kitos žūva.
Didžiausią grėsmę stintų populiacijai kelia ne vis didesni sugaunami jų kiekiai, bet Kaliningrado srityje kylanti atominė elektrinė, kurios reaktoriams aušinti planuojama naudoti Nemuno vandenį. Dėl to neišvengiamai kils jo temperatūra. Tam, kad stintos galėtų neršti, joms būtinas pakankamai vėsus vanduo, nes tai šaltamėgės žuvys.
Kvapas vilioja žmones, bet atbaido žuvis
Šviežiais agurkais kvepiančios stintos – bene laukiamiausias jūros gardėsis šaltuoju metų laiku. Jų išskirtinį kvapą galima užuosti iš tolo, jis taip sužadina apetitą, kad daugelis pasiryžta už kilogramą šios žuvies pakloti ir keliolika litų.
Švagždys paaiškino, kad tai, kas taip masina žmones, atgraso kitas žuvis. Stintų kvapas ypač sustiprėja prieš nerštą. Taip mažosios žuvelės atbaido kitas, besikėsinančias įsiveržti į stintų nerštavietes. Agurkų kvapas atbaido jo nemėgstančias stambesnes žuvis. „Tai stintų gynybinė reakcija, jos juk daug mažesnės už, pavyzdžiui, karšius. Tuo kvapu jos atsilaisvina sau nerštavietes, kad į jas patektų kuo mažiau svetimų žuvų. Turbūt pastebėjote, kad prasidėjus stintmečiui, žvejų tinkluose vien stintos, kitų žuvų beveik ir nebūna“, - savo teiginį pagrindė A. Švagždys.
Tai paaiškina ir kodėl lietuviškos stintos skiriasi nuo latviškų. Pastarosios beveik neturi jokio kvapo, todėl ne tokios populiarios tarp pirkėjų. Latvijos vandenyse jos toli iki nerštaviečių, tad ir stipriai kvepėti joms visai nebūtina.
Stinta, kartu su lašišomis, šlakiais, sykais priklauso lašininių žuvų būriui, todėl, spėjo mokslininkas, jos žmonėms tokios gardžios.
