Kaune gyvates bėgles gaudo Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai. Nors gaudytojai apsirūpinę specialia įranga ir yra apmokyti, net jie kartais negali nustatyti su kokiomis gyvatėmis susiduria - ne visas pavyksta sučiupti. Asociacijos vyresnioji specialistė Lolita Grėblikienė tikina: jei jai būtų galimybė rintis, ji mieliau kaskart gaudytų bent po šešetą agresyvių šunų, nei vieną gyvatę.
Tualete - kukurūzinis žaltys
„Bent vieną kartą per mėnesį gaudyti tenka. Kartais rečiau, kartais dažniau, bet gyvatės pabėga nuolat. Žmonės šliužus randa tualetuose, kriauklėse, ant stogų. Dažniausiai tai įvairių rūšių žalčiai, tačiau pasitaiko agresyvių ir pavojingų gyvačių, kurių net rūšį pasakyti sunku. Apskritai nenustebčiau, jei kurią dieną tektų gaudyti net krokodilą“, - pasakojo L. Grėblikienė.
Yra buvę atvejų, kai gyvatė pabėga ne pirmą kartą. Tuomet specialistė skambino gyvio šeimininkui ir liepė pačiam pagauti augintinį.
L. Grėblikienė stebisi, kad lietuviai laiko ne tik nepavojingas, bet ir mirtinai nuodingas gyvates. Tuo įsitikinti galima ir kiek įdėmiau panaršius internete – netrūksta pageidaujančių pirkti tokius gyvius. Tiesa, surasti parduodančių sunkiau - laikyti namuose nuodingas gyvates draudžia įstatymas, todėl tokių augintinių savininkai reklamos vengia.
„Prisimenu istoriją, kai moteris grįžo iš ligoninės Vilniuje vienai dienai į Kauną. Tačiau namų tualete rado susirangiusį, kaip vėliau paaiškėjo, kukurūzinį žaltį. Vargšė visą naktį negalėjo net į tualetą nueiti“, - prisiminė specialistus pralinksminusią istoriją pašnekovė.
Iš policijos pagalbos nesitikima
Tuo tarpu Kauno policijos atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius tikino, kad į pareigūnus dėl egzotiškų gyvių žmonės kreipiasi itin retai.
„Galbūt kauniečiai supranta, kad gyvates gaudyti nėra policijos darbas, yra organizacijos, kurios tai daro. Per dešimt metų yra buvęs gal vienas atvejis, kai į mūsų pareigūnus pilietis kreipėsi dėl pastebėtos gyvatės“, - tikino K. Kasciukevičius.
Tačiau tai, kad šliužai dažnai pasprunka nuo augintojų, įrodo ir vienoje Kauno vaistinėje prieš porą metų rastos pieninės gyvatės istorija. Ji buvo sučiupta ir atsidūrė zoologijos sode, kurio darbuotojai paskelbė, kad ieško gyvatės šeimininko. Tuomet atsirado net keletas žmonių, turėjusių įvairius dokumentus ar nuotraukas, kurių pagalba norėjo atgauti gyvatę.
„Dalis jų paprasčiausiai norėjo pasisavinti svetimą augintinį, tačiau kitų žmonių gyvatės buvo iš tiesų dingusios“, - sakė zoologijos sodo vyresnioji vadybininkė Rasa Jautakienė.
Pakanka mažiausio plyšio
Kad pabėgusios gyvatės kelia pavojų pritaria ir Zoologijos sodo vyresnioji herpetologė Alma Pikūnienė. Moteris tikino žinanti bent tris kobras laikančius kauniečius. Įvairios gyvatės pastaruoju metu atkeliauja ir su iš šiltų kraštų grįžtančiais vilkikais.
„Galimybė, kad nuodinga gyvatė gali įkirsti tikrai yra. Pasitaiko, kad kanda net šeimininkams. Tokiu atveju Lietuvoje padėti turbūt niekas negalėtų. Medikai turi priešnuodį tik nuo angių ir tai ne visose ligoninėse“, - sakė specialistė.
A. Pikūnienė abejoja, kad gyvate užsimanę atsikratyti šeimininkai šliužą tiesiog išmeta. Gyvatės kainuoja ne vieną šimtą, o kartais ir tūkstantį litų. Todėl norintys atsikratyti gyvio visada lengvai suranda kitą šeimininką
„Greičiausiai laisvėje atsidūrusios gyvatės sugebėjo pasprukti iš nelaisvės. Joms tereikia, kad šeimininkai nepakankamai gerai uždarytų terariumą. Kartais nereikia net to, sotūs, sušildyti ir dėl to itin judrūs šliužai sugeba išlįsti ir per mažiausią atsiradusią skylutę“, - tikino pašnekovė.
Nuodingų gyvačių keliamą pavojų parodo ir tai, kad visoje Europos Sąjungoje zoologijos sodams rekomenduojama šių gyvių nelaikyti. Tokios pozicijos laikosi ir Kauno zoologijos sodas, kurio terariumuose nuodingų gyvačių nėra.
„Priešnuodžių mes taip pat neturime. Jie pagaminti baltymų pagrindu yra brangūs ir labai greitai sugenda. Tokios prabangos sau leisti tikrai negalime“, - sakė herpetologė.
Specialistės teigimu, pasprukusi egzotiška gyvatė gali be problemų peržiemoti. Šiltame rūsyje ar panašioje patalpoje įsikūręs šliužas šaltąjį metų laiką prasimaitintų pelėmis ar kitais graužikais, o atšilus iššliaužtų medžioti aplink žiemos buveinę.
Ką daryti įkandus gyvatei?
„Priešnuodžių turime tik nuo Lietuvoje gyvenančių pavojingų gyvačių, kitaip sakant, nuo angių įkandimo. Nuo viso pasaulio nuodingų gyvačių įkandimų priešnuodžių nei turime, nei galime turėti, nei tai daryti įpareigoja įstatymai“, - sakė KMU skubios pagalbos skyriaus vadovas Kęstutis Stašaitis.
Medikas įsitikinęs, kad pavojingos gyvybei gyvatės įkandimo Lietuvoje rizika yra nedidelė. Jei taip atsitiktų, žmogus būtų bandomas išgydyti pagal simptomus. Tačiau susidūrimas su nužudyti galinčia gyvate greičiausiai pasibaigtų būtent mirtimi - medikai paprasčiausiai būtų bejėgiai.
K. Stašaitis per savo praktiką neprisimena nė vieno atvejo, kad žmogus būtų atvežtas į skyrių po pavojingos egzotiškos gyvatės įkandimo. Vis dėl to, jei taip nutiktų ar įkąstų lietuviška angis, specialistas pataria kuo greičiau kreiptis į medikus, o iki atvykstant pagalbai laikyti galūnes nuleistas ir švelniai apvyniotas elastiniu bintu.
„Noriu paprašyti, kad tie, kuriems įkando po to negaudytų gyvačių ir nesivežtų su savimi pas mus. Pirma, tai pavojinga pačiam žmogui, antra kiltų daug rūpesčių, jei gyvatė ligoninėje sugebėtų pasprukti“, - kalbėjo medikas.
