Planai buvusios turgavietės teritorijoje įkurdinti kelias dešimtis beglobių kačių ir šunų gąsdina Naujosios Vilnios žmones. Jie jau dabar pradėjo galvoti, kas bus vasarą, kai iš Vilnios pakrantės sklis ne tik amsėjimas, bet ir daugybės gyvūnų smarvė?
O Skydo gatvės gyventojai niekaip negali pamiršti Naujųjų metų sutikimo, kai į dangų pradėjus skrieti fejerverkams pasigirdo netylantis šunų skalijimas.
Naktimis ramiai neužmiega
Kai prieš Naujuosius metus iš L.Giros gatvės Fabijoniškėse į aikštelę Naujojoje Vilnioje buvo atvežti Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus gyvybės vagonėliai, gyventojai nieko bloga neįtarė.
Šie gyvybės vagonėliai anksčiau trejus metus stovėjo įmonės „Grinda” gyvūnų globos namų teritorijoje, bet savivaldybė nusprendė juos iš ten iškraustyti.
Šalia gyvenantis Česlovas Mažeika ėmė piktintis, kai į naująją vietą atvežė pirmuosius šunis. Lojimas netilo ir dieną, ir naktį. Šunų vagonėliuose vis daugėjo. Dabar jų ten trisdešimt.
Ką reiškia gyventi tiek šunų kaimynystėje, greitai įsitikino ir Jano Šabanovičiaus šeima. Dar blogiau – savanoriai pradėjo kasdien dešimtis šunų vedžioti po Vilnios pakrantę.
Nors keturkojų ekskrementus globėjai surenka, nesaugu tapo ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Netoli prieglaudos gyvenanti Algina grįžusi namo po naktinės pamainos nori išsimiegoti, tačiau jai trukdo šunų lojimas.
Moteris sakė, kad lieka nuleisti rankas.
„Į pirtį einantys žmonės manęs klausia – kokią šunidę įrengei? Jiems pasiūlau patiems nuėjus pasižiūrėti”, – rodydamas kelios dešimtys metrų nuo jo sklypo stovinčius gyvybės vagonėlius kalbėjo Zenonas.
Išmatas pildavo į Vilnią
Zenonui jau spėjo įsipykti ne tik nuolatinis skalijimas, bet ir netvarka.
Kai nebuvo pašalę, jis savo akimis matė, kaip gyvūnų globėjai surinktas išmatas metė tiesiai į Vilnią.
Tik kai upė apsitraukė ledu, jie ekskrementus ėmė rinkti į atliekų konteinerį. Mat gyvūnų prieglaudoje iki šiol nėra nuotekų sistemos. Zenonas bijojo net pagalvoti, kas bus vasarą, kai išmatų pilną konteinerį aptūps musės.
„Kiekvieną dieną prirenku kibirą kaulų, besimėtančių aplink mano namus. Tai varnos jų prineša, pavogusios iš gyvūnų prieglaudos.
Kaulais savanoriai šeria šunis”, – pasakojo Skydo gatvės gyventojas.
Šunis iš gyvūnų prieglaudos vedžiojusi savanorė Stanislava Urbonaitė atšovė, kad netvarkingi patys gyventojai: „Prie namų turėtų būti darželių, gėlynų. O čia – vien šabakštynai.”
Ji neslėpė, kad tarp savanorių ir gyventojų dėl netvarkos jau buvo kilęs ne vienas konfliktas.
Pradės nuodyti keturkojus?
Šunų kaimynystėje gyvenančio Kęstučio nuomone, prieglaudos keturkojai kelia pavojų žmonėms: „Jei koks nors šuo ims ir pabėgs? Juk vasarą čia, kiemuose, žaidžia vaikai. Kas bus atsakingas, kai nukentės žmonės?”
Skydo gatvės gyventojai kreipėsi ir į savivaldybę, ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, bet teisės į ramybę išsikovoti nepavyko.
O Algina įspėjo, kad gali atsirasti žmonių, kurie pradės nuodyti keturkojus. Pirmąją Naujųjų metų naktį kažkas jau nuplėšė spygliuotą vielą nuo prieglaudos tvoros.
Zenonas su žmona praėjusią žiemą prižiūrėjo du benamius, susiradusius pastogę apleistame pastate.
„Tais žmonėmis niekas iš savivaldybės nepasirūpino, niekas neatvažiavo. O šunims ir katėms štai koks dėmesys”, – piktinosi pensininkas.
Vamzdžiams trūksta pinigų
Kol kas naujojoje gyvūnų prieglaudoje neįrengta ne tik nuotekų sistema. Gyvybės vagonėliuose nėra elektros.
Gyvūnų globėjai guodžiasi bent tuo, kad prieš šalčius teritoriją pavyko aptverti.
Kad bent šiek tiek aikštelę pritaikytų prieglaudai, jie jau išleido 35 tūkst. litų.
Kaip reikės įvesti nuotekų vamzdyną, nežino ir patys gyvūnų globėjai.
Tam reikia 4770 litų, o paaukotų tėra 780 litų. Todėl jie prašo galinčius pervesti bent po penkis litus.
Taip pat gyvūnų globėjai pagamino septynis voljerus, kuriuose įkurdino lauke laikomus šunis. Tai kainavo per 7 tūkst. litų.
Gyvūnų prieglaudoje trūksta ne tik pinigų, bet ir tvarkos. Teritorijoje prikrauta senų padangų, primėtyta šunų būdų nuolaužų, statybinių medžiagų.
Nuolat kyla konfliktai
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus vadovė Danutė Navickienė pripažino, kad savanoriai yra visiškai sutrikę.
Nors savivaldybės taryba dar praėjusių metų balandį nusprendė organizacijai perduoti buvusios turgavietės aikštelę ir nedidelį pastatą Skydo gatvėje penkeriems metams, sutartis iki šiol nepasirašyta.
Sumažėjo ir savanorių, nes ne visi rado galimybių vykti į Naująją Vilnią prižiūrėti beglobių gyvūnų.
Mažiau apsilanko ir vilniečių, norinčių priglausti gatvėje rastą šunį ar katę.
Gyvūnų globėjai net neabejoja, kad iš Fabijoniškių į Naująją Vilnią jie buvo perkelti dėl to, kad neįtiko savivaldybės įmonės „Grinda” gyvūnų globos namams.
Jų teritorijoje įkūrę gyvybės vagonėlius, Lietuvos gyvūnų globos draugijos aktyvistai nuolat kontroliavo „Grindos” veiklą. To jie nežada atsisakyti net perkelti į Naująją Vilnią.
„Grindai” įsipyko ne tik nuolat zujantys savanoriai, bet ir patys gyvybės vagonėliai, trukdantys pastatyti gatvių priežiūros techniką.
Tačiau didžiausiu savo nuopelnu D.Navickienė laiko tai, kad privertė „Grindą” pakeisti įstaigos Fabijoniškėse pavadinimą. Iš sanitarinės tarnybos ji buvo paversta gyvūnų globos namais.
Kai į buvusią Naujosios Vilnios turgavietę Skydo gatvėje buvo atvežti gyvūnų globėjų gyvybės vagonėliai, aplinkiniai gyventojai iškart neteko žado. Dabar jiems tiesiai po langais visą parą kaukia ir loja šunys, o Vilnia plukdo jų išmatas.
Seniūnas palaiko gyventojus
Jurijus Gridiuška, Naujosios Vilnios seniūnas
„Į klausimą, ar tinkama vieta gyvybės vagonėliams Skydo gatvė, turėčiau atsakinėti ne aš, o tie, kurie leido ten juos įrengti.
Seniūnijoje vyko gyventojų susirinkimas, kuriame aidėjo pasipiktinusiųjų balsai. Savivaldybės atstovai juos mėgino raminti žadėdami nuotekų sistemą įrengti ne tik gyvūnų prieglaudai, bet ir aplinkiniams namams. Tačiau kol kas pažadas net nepradėtas vykdyti.
Jeigu gyventojai ir toliau bus nepatenkinti, mes būsime gyventojų pusėje. Atstumas tarp gyvybės vagonėlių ir gyvenamųjų namų mums iš karto pasirodė per mažas.
Jeigu klausiate mano asmeninės nuomonės, aš gyvūnų prieglaudai toje vietoje nepritarčiau.”
