Laukdamas į svečius atvykstančių žurnalistų Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos 43 metų biologijos mokytojas ėmė ir suskaičiavo savo besirangančius augintinius.
Skaičius tikrai įspūdingas – D. Statkevičius rūpinasi 48 ropliais.
„Tai tikrai dar ne pabaiga. Laukiu prieaugio – jau šį mėnesį kelios gyvatės turėtų padėti kiaušinius. Jų ieškodamas kasdien įdėmiai apžiūriu terariumus“, – tikino kaunietis.
Vyras įsitikinęs, jog šie metai bus itin palankūs išsiristi jaunikliams, nes pagal Rytų horoskopą vasarį prasidės gyvatės karaliavimo metas.
Įgyvendino vaikystės svajonę
D. Statkevičius neslėpė, jog laikyti daugybę gyvačių buvo sena jo svajonė.
Tačiau to padaryti vaikystėje jis negalėjo, nes motina labai bijojo šių šaltakraujų gyvūnų.
„Kai dar mokydamasis mokykloje kartą į namus parsinešiau kukurūzinį žaltį, mama kategoriškai pareiškė: ji arba mano naujasis augintinis. Iš pradžių maniau, jog su žalčiu teks atsisveikinti, tačiau vėliau išprašiau, kad jį leistų laikyti daugiabučio laiptinėje. Gerai, kad gyvenome penktame aukšte“, – prisiminė vyras.
Užaugęs D. Statkevičius nepamiršo vaikystės užgaidos ir pradėjo į namus tempti vieną gyvatę po kitos. Jo žmona Vida neprieštaravo, kad namuose apsigyventų žalčiai, gyvatės ir net smaugliai.
Roplius įamžino kalendoriuje
Šiuo metu biologo terariumuose šildosi 12 rūšių ropliai. Norėdamas įamžinti savo augintinius D. Statkevičius visus juos nufotografavo ir išleido kalendorių. Mėnesių lapus puošia vis kitos rūšies gyvačių atvaizdas.
Kaunietis turi ir dažno gyvačių augintojo namuose randamų roplių, ir gana retų gyvūnų. Egzotiškas gyvates D. Statkevičius įprastai įsigyja užsienyje vykstančiose šių gyvūnų parodose arba perka iš jų augintojų kone visame pasaulyje.
Vyras gali pasigirti Vietnamo vienaragių, Tajų bambukinių, Amūro, plačiajuosčių bambukinių žalčių, Pueblano pieniškųjų, Durago karališkųjų gyvačių, Madagaskaro smauglių, karališkųjų pitonų bei įvairių tolimųjų kraštų driežų draugija.
Biologas roplius augina poromis. Kai kuriuose terariumuose gyvena kelios tos pačios rūšies gyvačių ar driežų šeimos.
Palaiko šilumą ir drėgmę
D. Statkevičiaus teigimu, kiekviena roplių rūšis, o kartais net porūšis, reikalauja specialių sąlygų. Vienoms gyvatėms pakanka, kad temperatūra terariume siektų 26 laipsnius, kitoms būtina ne žemesnė nei 32 laipsnių temperatūra. Gyventi šilčiau nei kitos gyvatės įprastai mėgsta pitonai ir smaugliai.
„Yra gyvačių, kurios mėgsta drėgmę, todėl jų terariumus būtina nuolat drėkinti, kitos, gavusios per daug drėgmės, gali susirgti plaučių uždegimu. Todėl jų stikliniuose namuose bandau išlaikyti sausą orą“, – aiškino gyvačių augintojas.
D. Statkevičius rūpinasi, kad gyvatės rangytųsi šviesiuose ir joms tinkamo dydžio terariumuose. Per didelis ar per mažas būstas kai kuriems ropliams gali sukelti stresą.
Driežus biologas šeria vabzdžių lervomis, o gyvačių armijai prireikia pelių. Augintiniams kas savaitę vyras sušeria maždaug šimtą gyvų graužikų. Vienai gyvatei, atsižvelgiant į amžių ir rūšį, pakanka vienos ar trijų pelių. Jaunikliai minta mažais peliukais. Kai gyvatės neriasi iš odos, jos maždaug porą savaičių visiškai neėda. Kartais ropliai nustoja ėsti jausdami stresą ar pyktį.
„Įsigyju gyvates, kurios minta pelėmis. Dalis graužikų – iš namo rūsio, kur jie specialiai auginami gyvatėms. Kitus perku iš pelių augintojų“, – tvirtino D. Statkevičius.
Yra gyvačių, kurios minta paukščiais, zuikiais, žiurkėmis, vabzdžiais ir net varlėmis. Tačiau išlaikyti tokius gyvūnus gana brangu. Be to, kai kurie iš jų yra pernelyg dideli, tad namuose juos laikyti sudėtinga.
Augintinių atakų neišvengia
Nors dažnai manoma, jog gyvatės nėra tokie mieli ir bendraujantys gyvūnai, kaip šunys ar katės, D. Statkevičius su tuo nesutinka.
„Daugelis žmonių įsitikinę, kad gyvatės yra šalti, glitūs ir nemalonūs gyvūnai. Tačiau jos yra sausos, šiltos ir pakankamai švelnios“, – tikino roplių augintojas.
Vyras sakė, kad ne vienas roplys atšliaužia vos pakviestas. Kai kurie mielai būna šeimininko, kurį jos pažįsta pagal kvapą, rankose. Pagrindinė gyvačių augintojo taisyklė – namuose nelaikyti nuodingų ir agresyvių rūšių gyvūnų, kurie keltų pavojų sveikatai ar net gyvybei. Tačiau net ir taikūs ropliai D. Statkevičiui yra įkirtę. Laimė, kad jų padarytos žaizdos nėra gilios, todėl greitai užgyja.
Turite namuose retą gyvūną? O gal augintinis iškrėtė tokią eibę, apie kokią nesame girdėję? Rašykite, skambinkite, siūlykite, kodėl būtų verta parašyti apie jūsų šunį, katę, triušį, o gal net iguaną. El. paštas lsostine@lrytas.lt, tel. (8 37) 40 02 88.
Terariume būtina įrengti slėptuves
Norintieji auginti žalčius, gyvates ar smauglius pirmiausia turėtų pradėti ne nuo egzotiškų, o paprastų ir aplinkai atsparių rūšių. Gyvatės nelaisvėje gyvena 15 ir daugiau metų, o smaugliai ne mažiau nei 20–25 metus. Trokštantieji sulaukti jų jauniklių turėtų roplius pirkti jaunus, skirtingų lyčių.
Prieš parsinešant į namus roplius, būtina pasidomėti, kuo jie minta ir kokiomis sąlygomis gyvena. Įsigijus terariumą reikia pasirūpinti ne tik šviesa ir šiluma, bet ir tai gyvačių rūšiai tinkamu paklotu, kuriam naudojamos bukų ar kitų medžių drožlės, kiminai, kokosų durpės, medžių šakos. Terariume reikia įrengti bent kelias slėptuves, nes gyvatės iš prigimties mėgsta slapstytis. Tam puikiai tinka medžių žievė.
Terariumui papuošti dažnai naudojami gyvi augalai. Tačiau jei šliaužiodamos gyvatės juos nuolat laužo, žalumynus galima pakeisti dirbtinėmis dekoracijomis. Gyvačių būste nuolat turi būti šviežio ir švaraus vandens.
Gyvačių augintojai žino: kad ir kaip rūpestingai būtų saugomi terariumai, ropliai kartais sugeba iš jų iššliaužti. Neretai tai nutinka valant gyvačių būstą, jas šeriant ar nusprendus paimti į rankas. Mažą gyvūną surasti gali būti sunku, ypač jei jis laikomas daugiabutyje. Per įvairius plyšius ir angas gyvatė gali nesunkiai patekti pas kaimynus ir juos mirtinai išgąsdinti.
Norintieji auginti nuodingas gyvates dėl pačių ir aplinkinių saugumo jas turi laikyti atskirose nuo gyvenamųjų patalpose, išklotose plytelėmis.
Tarp jų neturi būti nė menkiausio plyšio, o to pasiekti yra labai sunku.
