Tačiau dauguma žvejų per Kuršių marias nesikelia, o važiuoja tarptautinės keltų perkėlos ir Kairių karinio poligono link. Mat vykstant į Kuršių neriją lengvuoju automobiliu tektų mokėti 40 litų už perkėlimą ir dar 20 litų ekologijos mokestį Alksnynės poste.
Kur besustotum - vienoje ar kitoje Kuršių marių pusėje - vis vien iki žūklavietės ledu teks paėjėti daugiau nei kilometrą.
Geriausiai keliauti žvejų išmintais takais - taip saugiau. Tolėliau matyti atsivėrusios dvi nemenkos properšos, jose tyvuliuoja vanduo. Sako, properšų daugiau Neringos pusėje.
Pirmadienio vidurdienį kalbinti žvejai tikino, kad geriausiai kibo nuo labai ankstyvo ryto iki devintos. Klaipėdietis Kęstutis Ališauskas sakė, kad žvejoti pradėjo šeštą ryto. Prieš dvyliktą jis jau traukė namo, nes žuvų buvo vis mažiau. Bet vyro nuotaika puiki - jis per penkias valandas ištraukė maždaug 300 žuvelių.
Aplinkui buvo matyti keli šimtai žvejų. Smarkiai apsitūloję ir sutūpę prie ekečių iš tolo jie panašūs į pingvinus.
Stasys Skirmontas su trimis bičiuliais atvažiavo stintauti iš Tauragės. Pasak jo, nuo devintos valandos trimis meškerėmis ištraukė apie 40 žuvelių, o vėliau reikalai suprastėjo.
Klaipėdietis Antanas pasigyrė sekmadienį žvejojęs Liepojoje. Važiuoti į Latviją nusprendė todėl, kad ant Kuršių marių savaitgaliais susirenka pernelyg daug žvejų iš visos Lietuvos. Liepojos įlankoje taip pat buvo daug žvejų, bet kibo neblogai. Kelias valandas ant ledo praleidęs Antanas namo parsivežė 200 stintų.
Gediminas Jucikas tvirtino, kad svarbiausia - ne sugautų žuvelių skaičius. Vaiskią žiemos dieną praleisti gamtoje - didžiulis malonumas.
„Būdavo, kad per dieną ir kelis šimtus stintų ištrauki, bet tai jau nebe malonumas, o juodas darbas. Vyrams juk reikia ne tik pažvejoti, bet ir pasikalbėti, paganyti akis po pakrantes“, - sakė G. Jucikas.
Pagautą laimikį jis ruošia įvairiais būdais - stintas kepa, marinuoja, džiovina. Bet skaniausios - šviežiai išrūkytos stintos, kai pakuroms naudojamos kriaušių pjuvenos.
Dauguma žvejų vietoje masalo kabina pačių sugautų stintų gabalėlius. Vidmantas Smalakys atskleidė, kad stintos dar geriau kimba, jei masalą uždarame indelyje palaikai su česnakais. Tikriausiai žuvims patinka česnako kvapas.
Poledinės žūklės mėgėjai tikino, kad Kuršių marių ledas jau pakankamai tvirtas - jo storis 20-30 centimetrų. Ir oras puikus - šiandien vidurdienį buvo tik šeši laipsniai šalčio, vėjas vos vos pūtė.
Pirmosios šviežiais agurkais kvepiančios žuvys Klaipėdos vandenyse pasirodė gruodžio pradžioje.
Turgavietėse žuvų galima nusipirkti po 10-15 litų už kilogramą.
Ant Kuršių marių įsitaisę žvejai aiškino, kad prekybos centruose dažniausiai prekiaujama latviškomis stintomis - jos ne tokios gražios, ne tokios didelės ir ne tokios skanios, kaip lietuviškos.
Žvejų teigimu, stintos geriausiai kimba vakare ir naktį. Naktinei pamainai susiruošę vyrai suvažiuoja su specialia įranga - visokiais generatoriais ir lempomis. Mat žuvis vilioja šviesa. Rogutėmis jie atsigabena ne tik palapines pasislėpti nuo vėjo, bet ir termosus su karšta arbata ar sriuba. Kai kurie įsimeta ir buteliuką stipresnio gėrimo.
Stintautojai turi įsigyti mėgėjiškos žūklės leidimus. Šie dokumentai pernai pabrango daugiau kaip keturis kartus. Dabar leidimas vieneriems metams kainuoja 50 litų, vienam mėnesiui - 20 litų.
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbuotojai kontroliuoja, ar žmonės turi leidimus, ar neviršija leistinų įrankių skaičiaus - žvejys gali turėti iki keturių meškerių.
Kuršių mariose gali sugauti 7 kilogramus stintų.
Už mėgėjiškos žūklės pažeidimus numatytos baudos nuo 25 iki 200 litų. Gali būti konfiskuoti ir žvejybos įrankiai.
