Anot „Sartai 2013” organizatorių atstovo Juozo Mažeikio, žirgui iš burnos ėmė plūsti kraujas dėl nepatyrusio vadeliotojo kaltės ir neteisingai uždėtų žąslų.
Savo ruožtu Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigitos Kymantaitė tikina, kad tokioms lenktynėms būtinos aiškios žirgo paruošimo lenktynėms taisyklės. Tačiau garantijos, kad ristūnams šiemet pavyks išvengti sužalojimų – nėra.
Kaip portalui lrytas.lt sakė B. Kymantaitė, gyvūnų teisių globėjai iš organizatorių tikisi, kad šie pagaliau nustatys konkrečias taisykles, kurios padės saugoti žirgų sveikatą.
Anot Zarasų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Dariaus Kazulėno, lenktynėse „Sartai 2013” ristūnų sveikatos priežiūrą ir paruošimą tikrins privatūs veterinarijos gydytojai.
Jei bus aptikti sveikatos sutrikimai ar negalavimai, toks žirgas dalyvauti varžybose negalės.
Prisiminęs praėjusių metų lenktynes D. Kazulėnas tikino, kad dėl staiga paspaudusių šalčių ne visi dalyviai buvo tinkamai pasiruošę ir nelaimingų atsitikimų išvengti nepavyko. „Dėl žirgų sveikatos esant dideliam šalčiui lenktynės neturėtų vykti “, - pripažino pašnekovas.
Gyvūnų teisių gynimo asociacijos atstovai kitą savaitgalį atidžiai stebės, ar nebus pažeistos gyvūnų teisės. „Sunku pasakyti, ar žirgas jaučia malonumą lenktyniaudamas sužalotas. Žmogus gyvūno neklausia ir nusprendžia pats“, - sakė B. Kymantaitė.
Šaltis – ne priežastis atidėti lenktynes
Praėjusiais metais žirgų lenktynių „Sartai“ metu spaudė 18 laipsnių šaltis. Anot „Sartai 2013” organizatorių atstovo Juozo Mažeikio, tai yra normali, įprasta žiemos temperatūra: „Tokiu oru lenktyniniai žirgai gali būti treniruojami kasdien. Tad atidėlioti lenktynes dėl oro temperatūros būtų beprasmiška“.
Sinoptikų duomenimis, vasario pirmosiomis dienomis Lietuvoje gali įsivyrauti netgi teigiama oro temperatūra, tad sveikatos problemų žirgams dėl šalčio neturėtų kilti.
Pasak Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos pirmininko Vidmanto Bižoko, praėjusiais metais keletą dienų prieš lenktynes buvo aišku, kad paspaus speigas, o tai perspėjo apie pavojų žirgų sveikatai.
Vis tik verslo atstovai ir organizatoriai atidėti lenktynių negalėjo dėl galimų nuostolių. „Juk ir užsieniečiai atvykę, ir žirgai atvežti, ir prekyba sustyguota“, - sakė V. Bižokas.
Pernai po lenktynių „Sartai“ dėl šalčio buvo užfiksuoti keli žirgų sveikatos sutrikimai, tačiau rimtesnių nusiskundimų nebuvo. Kai temperatūra lauke nukrenta žemiau 20 laipsnių, gali pasireikšti žalingas poveikis ristūno sveikatai.
„Kvėpavimo takams tenka labai didelis krūvis, išauga rizika sušaldyti plaučius, širdį ir kitus vidaus organus“, - pasakojo V. Bižokas.
Pavojaus rizika išlieka
Net jei oro temperatūra bus aukštesnė nei pernai, vis tik visapusiškai apsidrausti nuo susižalojimų neįmanoma. „Juk ir žmogus lipdamas laiptais gali užsimušti“, - tikino Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos pirmininkas.
Jam pritarė ir Sartų žirgyno direktorius Edgaras Jeninas: „Kiekvienose žirgų lenktynėse nutinka vienas kitas nelaimingas atsitikimas“. Kai praėjusiais metais susižalojo žirgas, juo nedelsiant pasirūpino veterinarai, o sveikatos būklę specialistai stebėjo daugiau nei dvi savaites.
„Veterinarų išvadose buvo aiškiai nurodyta, kad žirgo sveikatai nebuvo pakenkta ir jis gali toliau dalyvauti varžybose“, - teigė Sartų žirgyno direktorius.
E. Jenino teigimu, tikimybė, kad žirgai gali susižaloti išliks ir šiemet: „Visko pasitaiko, juk ir įsikandą, ir susitrenkia“.
Būna ir baisesnių traumų
Vieni žmonės žirgus laiko kaip naminius gyvūnus, o kiti juos naudoja sportui. Pasak E. Jenino, varžybų metu žirgas yra išnaudojamas, nes pats žirgas tikrai neturi jokio noro dalyvauti lenktynėse ar šokinėti per kliūtis. Tačiau lenktynės nėra gyvūno kankinimas, kitaip žirgų sportas būtų uždraustas.
Yra ir kur kas pavojingesnių žirgų sporto šakų, kur ristūnams kyla labai rimtas pavojus, pavyzdžiui, jojimas per kliūtis, kurios yra nenugriaunamos ir gali susižeisti kojas.
Tokiose varžybose žmonės dalyvauja dėl prizo, o prizai dažniausiai būna kur kas didesni nei pačio žirgo vertė.
Anot E. Jenino, lenktynėse Sartuose dalyvauja entuziastai ir žirgų mylėtojai, tad nei vienas šeimininkas nenori rizikuoti savo žirgo sveikata ir specialiai rizikuoti. Žirgas gali stipriai nukentėti nebent tada, jei po finišo sušilęs ir suprakaitavęs bus laikomas lauke, ypatingai ten kur pučia vėjas. Po rungtynių žirgas turi būti apdengtas gūniomis, o vadeliotojai po finišo privalo kuo skubiau nuvesti žirgą į arklidę.
