Baltijos kaimynės sunerimusios dėl ekologinės bombos jų pašonėje – Antrojo pasaulinio karo metu jūroje palaidoto cheminio ginklo. Pirmieji tyrimai atskleidė, kad nuodai kaupiasi žuvų ir kitų vandens gyvūnų organizme.
Didžiausias nuodingų cheminių medžiagų, kurių trečdalį sudaro arsenas, kiekis nusėdęs laidojimo vietose ties Bornholmo ir Gotlando salomis. Daugelį metų Pabaltijo šalys laikėsi susitarimo cheminio ginklo neliesti. Tačiau jis slypi intensyviausiai naudojamuose jūros plotuose ir ilgainiui ėmė trukdyti žvejybai, dėl grėsmės išjudinti dešimtmečius neliestas statines su nuodais, teko kiek pakoreguoti tarptautinio dujotiekio „Nord Stream“ trasos kryptį.
Jūra tapo nuodų kapinėmis
Iš viso Baltijos jūroje palaidota 34 tūkst. tonų cheminio ginklo, kuriuos Sovietų Sąjunga konfiskavo iš nacistinės Vokietijos.
2008-aisiais grupė Lietuvos mokslininkų specialiu tyrimų laivu „Vėjas“ surengė ekspediciją prie Bornholmo salos – skenavo jūros dugną. Lietuviai tuokart aptiko 13 bombų ir 2 statines su nuodingomis medžiagomis, tačiau tyrimai parodė, kad arseno koncentracija siekė 10mg/kg, tai nėra didelis kiekis.
2010 metais Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją dėl tarptautinio bendradarbiavimo tiriant jūroje palaidotą cheminį ginklą, tais pačiais metais susibūrė mokslininkų grupė, kuri teikia konsultacijas valstybinėms institucijoms.
Ieškos ir tirs kartu
2011 metais pradėtas cheminio ginklo paieškos ir vertinimo projektas „Chemsea“, kuriame be Lietuvos dar dalyvauja Lenkija, Vokietija, Suomija ir Švedija. Kiekviena šalis rengia ekspedicijas savo mokslinių tyrimų laivais. Projekto biudžetas siekia 5 mln. eurų. Projektas ketvirtadienį pristatytas Klaipėdos universiteto Mokslo ir technologijų parke surengtoje diskusijoje „Baltijos jūros būklė: prioritetai ir sprendimai“.
Pagrindinė cheminio ginklo sudedamoji dalis – ipritas, dar vadinamas garstyčių dujomis. Pirmieji tyrimai parodė, kad šis ir kiti nuodingi junginiai laikui bėgant ima irti, o naujai susidarę junginiai dar labiau pavojingi aplinkai. Nerimą kelia ir jūros gyvūnijos tyrimai. Paaiškėjo, kad nuodai kaupiasi žuvų, moliuskų organizme, juose daugiau parazitų, gyvius dažniau kamuoja ligos. Lietuvių ekspedicija truks kelias savaites. Jos metu mokslininkai detaliau ištirs jūros dugną, paims nuosėdų mėginius, kurie bus tiriami laboratorijoje Suomijoje.
