„Nors ir akmenimis lytų, vyrai važiuoja, eina, brenda į dešimt kartų su bičiuliais aptartą ežero kampą ar upės užutėkį ieškoti vietos eketei, į kurią įmerkus meškerę linkteli plūdė ir kažkas sunkus pakimba aname valo gale. Palaima”, – šypsosi poledinės žūklės specialistas, kelių knygų meškeriotojams autorius Ričardas Adamonis. Jo paprašėme pasidalyti patirtimi.
Žūklauja ant lyties
Prisimenu, sykį po nakties audros Nidoje rytą Kuršių mariose išvydome dreifuojančias lytis. Ir ką manote? Atsirado grupė aistruolių, kurie išsikirto iš ledo gniaužtų katerį ir nuplaukė prie didžiausios lyties, užsiropštę ant jos ir prakirtę eketes ėmė traukti klumpinius ešerius.
Gerai, kad šį savaitgalį nereikėjo stintų gaudyti nuo lyties – ledo Kuršių mariose nesulaužė vėl plūstelėjusi šilumos, lietaus ir vėjo banga.
Tačiau reikia būti apdairiems žengiant ant ledo, ypač tokią nepastovią žiemą. Šiemet ledas labai apgaulingas, nes vietomis jį klojo storas sniego sluoksnis, ir dar kaip reikiant nesutvirtėjęs. O sniegui nutirpus jis nuo žmogaus svorio gali be jokio traškesio išsiskirti. Ypač ledas pavojingas tvenkiniuose ir ežeruose prie upelių žiočių.
Smaigai yra būtini
Aplinkosaugininkai nežada dar vieno reido, bet vis vien pasitikrinkite, ar striukės kišenėje yra išganingieji smaigai. Jie juk ne aplinkosaugininkams reikalingi, bet jums – pasikabinkite ant kaklo, nes niurktelėjus į eketę nebus kada ieškoti jų kišenėse.
Dažnas tokius smaigus pasidaro pats: anoks tai stebuklas – nusmailinai du metalinius strypus ir turi. Pirktiniai, kiek jų teko čiupinėti, vandenyje plūduriuoja, tad ir atsitikus nelaimei jie iškils. Todėl ant savadarbių smaigų užmaukite kamščius, putplasčio rankenas.
Bičiuliui nepavyko? Jis įlūžo ir kabarojasi eketėje? Nepulkite tiesti jam rankos, nes ir pats įsmuksite. Artinkitės prie jo šliauždamas, o priartėjęs mestelėkite vieną savo smaigų, o kitą tvirtai įsmeikite priešais save. Sugriebęs jūsiškį nelaimėlis lengviau išsikapstys ant tvirtesnio ledo.
Smaigų virveles galima pailginti pririšus šaliką, diržą.
Įlūžote vienas ir nieko aplinkui? Bandykite užplaukti ant ledo kabindamasis smaigais, galingai dirbdamas kojomis, kad kūnas būtų horizontalioje padėtyje. Daug lengviau išsikapstyti su gelbėjimosi liemene – pats tai patyriau. Tik jau nekreipkite dėmesio į su tuo susijusius kai kurių meškerės brolių juokelius – įlūžę jie kaipmat praranda narsumą.
Dar ramiau jausitės vilkėdami specialųjį kombinezoną, kuris ne tik išlaiko vandenyje įlūžus, bet ir yra šiltas, lengvas, todėl patogus žūklaujant.
Pravers palapinė ir rogės
Kad žūklė būtų ne tik sėkminga, bet ir maloni, jai pasiruošti vertėtų iš vakaro, nes rytą skubėdami būtinai ką nors užmiršite. Menkas malonumas ant ledo sugrubusiais pirštais ieškoti reikalingos avižėlės ar raišioti kabliukus.
Paskutinis žiemos mėnuo būna šalčiausias. Tad jeigu gamta daugiau neišdaigaus, šalčiui spūstelėjus ant ledo tyvuliuojantis vanduo vasarį virs blizgančiu ledu, o jis labai slidus. Tenka būti budriems, nes greitai galima paprasti pusiausvyrą ir virsti, pavyzdžiui, ant žvejo dėžės ar dar blogiau – grąžto. Tada – mėlynės ar gipso įtvaras.
Drąsiau jausitės ant ledo, jei batus pakaustysite specialiais dygliuotais padais, kurių galima įsigyti žūklės reikmenų parduotuvėse.
Dar vienas patarimas – nekraukite visko sau ant kupros. Daug paprasčiau keliauti mantą sukrovus ant plastikinių rogių-laivelių. Vėliau, jau įsitaisius prie eketės, jos nuo vėjo pridengs nugarą, be to, ir laimikį bus lengviau parboginti į krantą. Ypač roges įvertini mariose ar dideliuose ežeruose, kur iki žūklavietės tenka įveikti ne vieną kilometrą.
Išsiruošus gaudyti stintų ar ešerių pravers žūklautojo palapinė. Ji lengva, greitai pastatoma, puikiai apsaugo ne tik nuo vėjo, bet ir šalčio – net per didžiausius speigus joje gali gaudyti be pirštinių. O jei dar pasirūpinsite specialia parafino šildomąja žvake, ir striukę bus galima atsilapoti.
Palapinė – tikras atradimas naktiniams stintų, vėgėlių gaudytojams. Karšių gaudytojai taip pat ją įvertins įsikūrę ant užšalusių ežerų ir tvenkinių. Žinote dėl ko labiausiai pykstu ant žvejų? Kad užmiršta surankioti nuorūkas, butelius, plastiko maišelius – juk ledui tirpstant viskas nugarma ant dugno, o nuorūkų nikotinas nuodija žuvis. Namie, tikiu, šie vyrai nemeta jų kur papuola.
Surengs šventę moterims
Dar vienas įdomus dalykas. Bene sunkiausia poledinės žūklės mėgėjams ant ledo prisivilioti savo moteris. Vasarą dar šiaip taip pavyksta jas pasikviesti prie vandens, o žiemą tik reta ryžtasi lydėti savo žvejį ant ledo.
Kasmet su bičiuliais žūklauju ant Švedijos ežerų ledo. Ten moterų netrūksta – daug švedų žvejoti atvyksta su žmona, drauge. Ne tik jaunos, bet ir solidaus amžiaus poros ten susirenka, jiems žūklė – puiki šeimos pramoga.
Poros atsiveža nešiojamąsias krosneles, palapines, užkandžių. Vidurdienį žūklavietė pakvimpa keptomis dešrelėmis ir kava. Vandenų šeimininkai – komunų savivalda – pasirūpina, kad labiausiai pamėgtose žūklavietėse būtų įrengtos patogios automobilių stovėjimo aikštelės, pastogės su gelbėjimo įrankiais, laužavietės, sausų malkų, mobilusis tualetas.
Kad taip ir mes surengtume panašią šventę – su saviškėms moterimis! Kad pagaliau jos suprastų, jog poledinės žūklės traukai neįmanoma atsispirti. Ir kad nelaikytų keistuoliais visų, įsitaisiusių ant ledo.
Tiesa, dažnai nutinka, kad pirmą kartą meškeres įmerkusios moterys savo laimikiu nustebina patyrusį žvejį. Tuomet siūlau kantriai išklausyti jų kandžias replikas. Tik šypsokitės ir girkite jos pagautas puikias žuvis.
Poledinės žūklės naujokams
Pirmiausia reikia išsirinkti šiai žūklės rūšiai tinkamą vandens telkinį. Tai nėra sunku: paprastai žiemą žuvų daugiausia ten, kur jų daugiausia ir vasarą.
Šaltuoju metų laiku žuvų elgesys nuo daug ko priklauso. Pakinta jų reakcija, maitinimosi įpročiai ir, žinoma, išlikimo galimybės. Pavyzdžiui, dėl storo sniego sluoksnio ant ledo į vandenį patenka mažiau šviesos. Vadinasi, lėčiau auga vandens augalai ir mažėja deguonies kiekis vandenyje.
Žuvys tampa vangios, nes visą energiją eikvoja tam, kad išliktų, o ne judėtų ir maitintųsi.
Ežerai, kuriuose vasarą gausu vandens augalijos, paprastai būna gana seklūs. Juose mažai vietų, kuriose būtų pakankamai deguonies, tad žiemą šiuose vandens telkiniuose išlieka labai nedaug žuvų.
Jos būriuojasi tose keliose vietose, kur deguonies kiekis artimiausias normaliam. Tokios vietos geriausios poledinei žūklei.
Naujokams geriausia eiti ten, kur ant ledo įsitaisę daugiausia žvejų. Poledinės žūklės gerbėjai mėgsta žvejoti kompanijomis ir mielai dalijasi žiniomis apie žuvingas vietas ir tinkamiausią masalą. Niekas tikrai neprieštaraus dėl dar vieno žvejo ir poros ekečių. Tad nebijokite prisipažinti, kad esate poledinės žūklės naujokas, ir klausti.
Bandyti kitais būdais rasti žuvingas vietas gali būti bergždžias reikalas.
Poledinei žūklei nereikia didelių investicijų.
Pirmiausia reikia nuspręsti, kiek laiko šiam pomėgiui skirsite. Jeigu tik laisvas dienas, poledinės žūklės senbuviai rekomenduoja įsigyti standartinę šios rūšies žūklei skirtą meškerę – jų rasite bet kurioje specializuotoje parduotuvėje.
Tokie meškerykočiai paprastai gaminami iš stiklo pluošto, jų ilgis – apie 60 cm. Ritė būna maža. Poledinei žūklei gali prireikti atsarginės plūdės, tad verta jų turėti kišenėje.
Taip pat teks įsigyti įvairaus jauko, kabliukų, svarelių, kitos žvejybos įrangos, ledo grąžtą ir masalo.
Išsiruošę į pirmąją poledinę žūklę nepersistenkite. Išeikite anksti rytą ir žvejokite iki pusiaudienio. Jeigu žuvys kibs, iki to laiko jau būsite apsirūpinę neblogu laimikiu. Jeigu ne, nesikrimskite – juk dar reikia priprasti prie naujos įrangos.
Svarbu nesušalti
Žieminės žūklės mėgėjų rūpestis – tinkama apranga. Netgi seni žvejai, matyt, jau įsitikino, kad tradiciniai šilti drabužiai – nepatogūs ir sunkūs, kai juos palygini su iš šiuolaikinių technologijų audinių pasiūta apranga.
Kostiumas
Žvejams skirtos aprangos gamintojai šiuo metu siūlo striukes ir kelnes arba kombinezonus. Atskirų komplektų mėgėjai savo pasirinkimą grindžia tuo, kad geriau apsaugoma juosmens sritis ir yra galimybė geriau reguliuoti kūno vėdinimą.
Įsigiję kombinezonus džiaugiasi, kad jie yra neperpučiami, nėra nereikalingų audinio klosčių, už kurių žvejyboje dažnai kliūva valas.
Medžiagos
Galima iš karto pasakyti – neįmanoma viename straipsnyje papasakoti apie visas šiuolaikinės žvejų aprangos medžiagas. Jos pasižymi kokybišku drėgmės išgarinimu ir neblogomis termoizoliacinės savybės. Kokybiški gaminiai siuvami tiktai plokščiomis siūlėmis, jos padidina gaminių atsparumą ir užtikrina patogumą juos dėvint.
Kostiumo spalva
Vasarą vienos populiariausių – žemės spalvos, o žiemą atvirkščiai – reikia rinktis kaip galima ryškesnes spalvas. Su ryškiu kostiumu jus pamatys, o tai reiškia, kad atskubės į pagalbą kur kas greičiau. Žiemą ežerus skrodžia sniego motociklai, tad jų vairuotojai ryškų žvejį pastebės greičiau. Labai praverčia ir šviesą atspindintys elementai, kuriuos ant striukės ar kombinezono galima prisisiūti patiems. Be to, jeigu norite būti praktiški, rinkitės kostiumus, kuriuose rankovių ir kelnių klešnių kraštai yra tamsios medžiagos – tai vietos, kurios labai greitai išsipurvina.
Rankovės ir kelnių klešnės
Geriausios kelnės, kurių apačia suraukta. Tada jos saugo, kad sniegas nepatektų į batus ir kartu bet kokiomis sąlygomis išlaiko šilumą. Dėl rankovių ne viskas taip paprasta. Rankogaliai labai sutrumpina rankoves, o tai sukelia nepatogumų žvejams, kurie žvejoja be pirštinių. Tada jau geriau be rankogalių, tiesiog paprasta rankovė iš nestoro audinio. Tuomet ranka nešals, o žvejys galės lengvai judėti.
Užsegimai
Patogiausi užsegimai yra užtrauktukai ir lipniosios juostelės. Visi kiti – ne tokie praktiški, mažiau patikimi, jais naudotis sudėtingiau.
Kišenės
Kišenių gali būti visur, bet būtinai dvi iš jų turi būti tokios, kad jose būtų patogu pasišildyti rankas. Puikus sprendimas – šonuose įžambiai įsiūtos kišenės, gilios ir apšiltintos iš vidaus. Horizontalios kišenės ne tokios patogios. Dar dvi kišenės turėtų būti krūtinės srityje (geriau – įleidžiamos) ir dvi striukės vidinėje dalyje. Šiose kišenėse laikomas masalas, mobilusis telefonas, kiti dažniau naudojami smulkūs reikmenys.
Kelnėse daug kišenių nereikia, už jų kliūva valas. Geriausia – dvi šoninės kišenės, nuo kelnių viršutinės dalies iki šlaunų vidurinės dalies.
Gobtuvas
Kai kuriuose striukių ar kombinezonų modeliuose gobtuvas tvirtinamas prie aukštos apykaklės. Tai geras pasirinkimas, nes norint galima nusegti gobtuvą ir likti su aukšta apykakle, kuri gerai saugo nuo vėjo.
Avalynė
Pamirškite įprastus žieminius batus. Avint tokius kojos sušals jau po valandos.
Kai šalčiau nei 30 laipsnių, tradiciniai veltiniai su kaliošais nepakeičiami. Tik bėda, kad su jais sunku vaikščioti. Tad geriausia avėti specialią žieminei žūklei skirtą avalynę.
Paprastai tokios avalynės apatinė dalis – guminis batas, o viršutinė – impregnuotas ar padengtas neperšlampama danga audinys. Viduje būtinai turi būti šilumą sulaikantis įdėklas. Tokie batai apsaugo kojas ir nuo šalčio, ir nuo vandens. Šie batai turi vienintelį trūkumą – labai brangiai kainuoja.
