Keturkojus operuoja tie patys žmonės, kurie ir elektriko, ir vairuotojo, ir administratoriaus darbus dirba. Tačiau savivaldybės įmonė kategoriškai atsisako siūlomų paslaugų ir atsisako aiškinti kodėl taip elgiasi. „Darbuotojai turi reikiamą kvalifikaciją, į darbą ateina laiku, nusiprausę“, - sakė sanitarinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Bernadišius.
Vilniaus miesto savivaldybėje dėl benamių gyvūnų likimo tarėsi Lietuvos gyvūnų draugijos, „Grindos“ bei Gyvūnų globos ir priežiūros komisijos atstovai. Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus vadovė Danutė Navickienė teigė, kad „Grindoje“ gyvūnai prižiūrimi netinkamai.
„Kaip sterilizaciją, kastraciją ar kitą sudėtingesnę operaciją gali atlikti žmogus, oficialiai turintis veterinaro kvalifikaciją, tačiau kelis dešimtmečius dirbęs muitinės pareigūnu? Juk operacijos metu sprendžiamas gyvybės arba mirties klausimas“, - stebėjosi D. Navickienė.
Vilniaus miesto savivaldybės gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkės Sigitos Burbienės manymu, „Grindoje“ dirba mažai žmonių - taip taupomi pinigai. Tad nėra keista, kad vieni veterinarai dirba administracinį darbą, kiti imasi elektriko ar vairuotojo pareigų, o treti – nekompetetingi. Portalui lrytas.lt S. Burbienė tikino, kad vienas iš veterinarų, dirbančių „Grindoje“, turi licenciją, tačiau niekada nėra gydęs ar operavęs gyvūnų.
Savo ruožtu G. Bernadišius tikino, kad „Grindos“ veterinarijos klinikoje viskas gerai ir pagalba jiems nereikalinga. „Nereikia mums tų žiurkių, pašalinių žmonių ir betvarkės. Patys susitvarkysim“, - tikino direktoriaus pavaduotojas G. Bernadišius.
Kilnūs ketinimai „Grindai“ nė motais
Kaip portalui lrytas.lt sakė D. Navickienė, LGGD siekia pasirašyti sutartį su „Grinda“, kuri leistų prižiūrėti „Grindoje“ laikomus sugautus benamius gyvūnus. Tačiau kilnūs ketinimai gelbėti keturkojų gyvybes „Grindai“ - nė motais.
„Mes siūlome sutartį, kurioje butų numatytas leidimas prižiūrėti beglobius gyvūnus, kai pati „Grinda“ už valstybės pinigus nebeišgalės gydyti, neturės sąlygų ar reikmenų “, - pasakojo D. Navickienė.
Tuo pačiu, LGGD vadovė prašo „Grindos“ sutikti su sutarties punktu, jog gyvūnų globėjai būtų informuojami apie gyvūnų likimus. Šiuo metu „Grindos“ svetainėje informacijos kur dingsta gyvūnai – nėra.
Pasak Lietuvos gyvūnų globos draugijai priklausančių „Gyvybės vagonėlių“ prieglaudos savanorės Giedrės, į sanitarinę tarnybą pakliuvę gyvūnai nufotografuojami, o jų nuotraukos publikuojamos oficialiame „Grindos“ puslapyje. Tačiau kai nuotrauka dingsta iš puslapio, niekas nežino – gyvūnas padovanotas, nugaišo ar buvo utilizuotas?
Vilniaus miesto savivaldybės gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkės S. Burbienės manymu, Lietuvos gyvūnų globos draugija siūlo „Grindai“ palankią sutartį, kurioje numatyta galimybė prižiūrėti sanitarinei tarnybai priklausančius keturkojus. Tokiu atveju „Grinda“ įsipareigotų informuoti apie gyvūnų būklę.
Tačiau „Grindos“ atstovas į derybas nesileido. Paklaustas, kodėl nenori įsileisti gyvūnų globėjų, kurie prižiūrėtų sergančius gyvūnus, „Grindos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas G. Bernadišius išliko kategoriškas: „Jei jau norite pas mus laikomus šunis ar kates gydyti, tada pasiimkite pas save ir prižiūrėkite. Pas mus laikomų gyvūnų gydyti neleisime.“
Pasirašiusi sutartį, kurioje numatytas gyvūnų gydymas LGGD lėšomis, „Grinda“ turėtų savo internetiniame puslapyje informuoti – keturkojis gyvas, negyvas ar padovanotas. „Mano manymu, ten tvarkos nėra, tad neaišku kur tie gyvūnai dingsta“, - tikino S. Burbienė.
Anot S. Burbienės, „Grinda“ kaip visada susiduria su darbuotojų problema – juk puslapio administravimas - sudėtingas darbas, reikalaujantis papildomo žmogaus
Sutartis baigėsi su trenksmu
Kol sutartis tarp LGGD ir sanitarinės tarnybos galiojo, „Gyvybės vagonėliai“ padėdavo išsaugoti gyvybes benamiams keturkojams pakliuvusiems į „Grindą“. „Mūsų prieglaudoje laisvų vietų skaičius ribotas, tad kiekvieno keturkojo perimti iš „Grindos“ negalime, tačiau galime padėti sužalotiems pasveikti, tinkamai atlikti sterilizaciją ar kastraciją“, - tikino „Gyvybės vagonėlių“ savanorė Giedrė.
Vis tik LGGD ir „Grindos“ bendradarbiavimo sutartis 2013 metų sausio 1 dieną pasibaigė. Tai pažymėdama „Grinda“ išprašė LGGD priklausančius „Gyvybės vagonėlius“ iš savo teritorijos Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone. Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė buvusią turgaus teritoriją Naujosios Vilnios mikrorajone, kur sausio pirmosiomis dienomis „Gyvybės vagonėliai“ buvo perkelti.
„Grinda“ plės veterinarijos paslaugas
Anot S. Burbienės, „Grindos“ planuose - veterinarinė plėtra. Manoma, kad „Grinda“ galėtų suteikti kokybiškas veterinarijos paslaugas už mažesnę kainą. Tokiomis privilegijomis galėtų naudotis pensinio amžiaus žmonės ar žmonės su negalia, kurie turi augintinius, bet neišgali sumokėti už paslaugas privačioje veterinarijos klinikoje.
„Grindos“ veterinarijos klinika turėtų pusę dienos gydyti benamius gyvūnus, kitą pusę dienos – užsiimti komercine veikla“, - sakė S. Burbienė.
Tačiau kol kas tokiai veterinarijos klinikos veiklai nėra galimybių: trūksta patalpų, darbuotojų, vandentiekio ir kitų patogumų, kad atitiktų veterinarinius reikalavimus ir galėtų pradėti veiklą.
Nesutarimai dėl asmeninių priežasčių
Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkės manymu, „Grindos“ priešiškumas Gyvūnų globos draugijai – tik dėl asmeninių santykių ir vadovų požiūrio. „Grindos“ vadovai įsivaizduoja, kad gali susitvarkyti patys, tačiau puikiai žino, kad tai kol kas neįmanoma“, - sakė S. Burbienė.
Pasak S. Burbienės, jei „Grindos“ bendravimas būtų geranoriškas, tai viskas būtų gerai ir jokių problemų nekiltų. „Gyvūnų globos draugija ne visada turi vietos pas save, kad galėtų priglausti visus „Grindos“ gyvūnus, tačiau gali padėti juo gydyti“, - tikino pašnekovė.
Tačiau net ir savivaldybės atstovei nėra aišku, kodėl „Grinda“ nenori elgtis taikiai dėl gyvūnų gerovės.
„Suprantu G. Bernadišiaus norą, kad po „Grindos“ teritoriją nevaikščiotų pašaliniai asmenys, tačiau sanitarinei tarnybai trūksta geranoriškumo dėl gyvūnų išsaugojimo“, - pasakojo S. Burbienė.
Neretai konfliktai su gyvūnų globėjais iš „Grindos“ pusės kyla dėl protu nesuvokiamo noro nutylėti informaciją apie laikomus gyvūnus. „Be jokios priežasties ima ir sugalvoja, kad jokios informacijos neteiks“, - sakė S. Burbienė, tikindama, kad toks užsispyrimas primena vaikų žaidimus.
„Grinda“ utilizuoja vis mažiau keturkojų
Gyvūnų globos ir apsaugos komisija pastebi, kad „Grinda“ per keletą metų pasikeitė į gerąją pusę.
Prieš penkerius metus „Grindoje“ per metus buvo užmigdyti daugiau nei 5 tūkst. keturkojų. 2011 metais jau tik 350, o praėjusiais metais – vos 31 keturkojis.
Prie utilizuojamų gyvūnų skaičiaus mažinimo prisidėjo LGGD veikla, visuomenininkų aktyvumas ir „Grindos“ vadovų požiūrio pasikeitimas. Žinoma, šie pokyčiai nebuvo savanoriški – dėl to kovojo ir savivaldybė, ir visuomeninė gyvūnų mylėtojų organizacija.
