Vienos Klaipėdos veterinarijos klinikos ir gyvūnų prieglaudos vadovė Rita Ilgūnė nuramino – žmonėms jokio pavojaus nėra.
„Gripas – gana paplitusi kačių liga, ja susilpnėjus imunitetui dažniausiai serga benamiai ar beglobiai gyvūnai. Ši liga nesirenka metų laiko – gali užklupti bet kada. Tokį virusą pasigavusias kates apninka įvairiausios komplikacijos – kad ir kvėpavimo takų uždegimas. Gyvūnas ima ašaroti, sloguoti, gali kosėti ir čiaudėti, temperatūra pakyla gerokai per 40 laipsnių (įprasta kačių kūno temperatūra aukštesnė negu žmonių – 38–38,5 laipsnio), tampa vangus, neėda, greitai pavargsta”, – sako R.Ilgūnė.
Pavojus – ant batų
Kačių gripas – ne konkreti viena liga, o veikiau ligų grupė, pagrindiniai simptomai – viršutinių kvėpavimo takų pažeidimai. Šis gripas nėra sukeltas viruso, jo priežastimi gali būti kačių pūslelinė, kiti virusai ar bakterijos.
Kartais vadinamąjį kačių gripą pasigauna ir namų ar buto slenksčio neperžengiančios katės. Jos ir serga sunkiau, ir gydyti tenka ilgiau.
Ligos sukėlėją nieko neįtardami į namus gali parnešti patys šeimininkai. Virusas gali tūnoti ant jų batų ir drabužių. Gal žmogus buvo namo rūsyje, kuriame įsikūrusios laukinės katės, gal paprasčiausiai užmynė tą vietą, kurioje neseniai gamtinius reikalus atliko benamis gyvūnas.
Neretai savo augintinius užkrečia ir gailestingos moterys, kurios negali ramiai praeiti pro gailiai kniaukiančią benamę katę. Pamaniusios, kad namie pašers, pagydys ir po kelių dienų paleis į laisvę, jos sukelia pavojų savam augintiniui.
Ligos – dėl gyvenimo sąlygų
„Susirgusiai katei pirmiausia reikia stiprinti imuninę sistemą. Tam skiriamos specialios injekcijos, yra ir augalinės kilmės vaistų. Sunkesniais atvejais prireiks ir antibiotikų, vitaminų. Kol katė pasveiks, būtų gerai ją šerti specialiu tokiems atvejams skirtu ėdalu. Kad katė mažiau ėda – ne bėda, svarbiausia, kad pakankamai laktų. Jei pati nelaka, reikia skysčius per prievartą švirkšti švirkštu”, – pataria R.Ilgūnė.
Katės serga ne tik gripu, bet ir kai kuriomis kitomis žmonėms įprastomis ligomis – leukemija, imunodeficito virusu, diabetu, inkstų, šlapimo takų ligomis. Labai dažnai – akmenlige.
„Gyvūnus, kaip ir žmones, kartais kankina įvairios ligos. Tarp keturių sienų augančios katės per mažai juda ir per daug ėda. Kad gyvūnas būtų sveikas, šeimininkas jam turi skirti pakankamai laiko”, – įsitikinusi veterinarė.
Nurodymai – etiketėse
Teiginys, kad gyvūnas ėda tik tiek, kiek jam iš tikrųjų reikia, – mitas. Naminių kačių psichika yra šiek tiek pažeista – jos iškastruotos arba sterilizuotos. Netekusios galimybės laigyti laukuose, tarp keturių sienų jos ima ieškoti kitokių malonumų.
Vienu jų tampa ėdalas. Nutukus sutrinka medžiagų apykaita, prasideda kitos problemos.
„Šeimininkai neretai džiaugiasi, kad jų katės storos. Esą stora – tai graži. Nors patys būti stori nenori. Kartais logiški aiškinimai nepadeda, tenka būti kategoriškai – jei katė nesublogs bent 2–3 kilogramais, ne tik toliau sirgs, bet ir nugaiš.
Ant kiekvieno ėdalo pakelio parašyta, kiek gramų per dieną gali suėsti tam tikro amžiaus ir svorio katė. Bet dažniausiai nurodymai neskaitomi. Gyvūnams galioja tos pačios sveikos gyvensenos taisyklės kaip ir žmonėms – nuo stalo reikia pakilti tuomet, kai dar esi neprivalgęs.
Katės nepaklausi, kada ji pasisotins. Paprasčiausias būdas – išeinant iš namų katės ėdalo indelį palikti tuščią. Bet vandens visada turi būti pakankamai ir kuo šviežesnio”, – pataria R.Ilgūnė.
Svarbiausia – saikas
R.Ilgūnė paneigė ir gyvūnų prekių parduotuvėse ne kartą girdėtą tiesą, kad specialiu ėdalu šeriamiems kastruotiems katinams negalima duoti šviežios žuvies, nes nuo jos inkstuose formuojasi akmenys.
Nieko baisaus, jei šeimininkai kates šeria maistu nuo savo stalo. Svarbiausia gyvūną atidžiai stebėti – jei jis gerai nusiteikęs, nesikaso, kailis blizga, vadinasi, viskas gerai.
Nėra ko baimintis ir pieno. Per kelis pirmuosius gyvenimo mėnesius kačių organizme sunyksta pieno baltymus virškinantys fermentai, ir pienas ar jo produktai gali sukelti viduriavimą. Bet jeigu palakus pieno problemų nekyla, šio skanėsto nebūtina slėpti. Gyvūnai dažnai patys geriausiai jaučia, kas jiems tinka.
Svarbiausia – saikas.
Gyvūno organizmą kartais verta pastiprinti specialiais vitaminais. Šalia indelio su vandeniu reikėtų pastatyti žalių želmenų. Jei tokia žolė katei nepatinka, galima bandyti prirauti žolės lauke ir ją nuplovus pavaišinti gyvūną. Jei ir tai jo nesugundys, teks pirkti specialaus plaukus iš skrandžio valančio ėdesio ar pastos.
Bet ir šiuo atveju yra išimčių – vieni nieko specialaus neėsdami sugeba išvemti susikaupusius plaukus, kitiems net prireikia operacijų, kad neuždustų.
Žaisti, kol katė pavargs
Jei katė nemėgsta vandens, nereikia jos kankinti ir bandyti maudyti. Katės – itin švarūs gyvūnai, pačios nusiprausia ir išsilaižo. Tačiau šukuoti jas būtina. Jei po ranka nėra specialaus šepečio, tinka sudrėkinta vilnonė pirštinė. Ji puikiai išvalo kailį.
Jei katė panoro žaisti, geras šeimininkas pakils nuo kompiuterio ar padės į šalį laikraštį. Jei ji atneša saldainį žmogui prie kojų ir laukia, kol šis jį numes, kad galėtų įsikandusi dantyse tarsi pelę atnešti atgal, reikia mėtyti saldainį, kol ji pritrūks jėgų. Juk katėms palakstyti namuose labai mažai galimybių.
Galima jas išvežti ir į gamtą. Arba griebtis pavadėlio – čia jau kiekvienas turi nuspręsti pats.
Būtini skiepai
Namuose auginamas kates būtina paskiepyti nuo pasiutligės. Tai privaloma pagal teisės aktų reikalavimus.
Kates taip pat privalu paskiepyti nuo panleukemijos – kačių maro.
Pageidautina paskiepyti nuo kalicivirozės ir adenovirozės.
Namų slenksčio neperžengiančiai katei du kartus per metus būtina duoti vaistų nuo kirmėlių. Jei katė laksto ir lauke – 3–4 kartus per metus.
Lauke būnančioms katėms patartina skirti vaistų nuo parazitų – blusų, erkių.
Gąsdina uždaros erdvės
Daugybę negalavimų sukelia patiriamas stresas, todėl būtina galvoti ir apie tai.
Dažnai žmonės skundžiasi, kad jų katės niekaip nepripranta keliauti automobiliais.
„Kartą viena moteris atvežė į kliniką savo sergančią katę. Per pusvalandžio kelionę automobiliu ji vėmė, viduriavo, pridergė saloną, besidraskydama nusilaužė kelis nagus ir dantis. Atgal važiavome kartu – paėmiau ją ant rankų. Katė ramiausiai dairėsi aplinkui. Matyt, ji paprasčiausiai bijo uždaros erdvės – krepšio, kuriame buvo gabenama”, – sako R.Ilgūnė.
Jei planuojate keliones su augintiniais, veterinarė pataria iš anksto joms ruoštis. Reikia pratinti kates prie narvo ar krepšio, kuriame jos keliaus. Geriausia jį laikyti atvirai, kad katė galėtų įšokti, patupėti, o kad ten ilgiau užsibūtų, vertėtų paglostyti, pavaišinti kokiu nors skanumynu.
Dauguma kačių geriausiai jaučiasi įprastoje aplinkoje, todėl jei šeimininkų nebus keletą dienų, verčiau jas palikti namie. Ėdalo galima įpilti į specialų dozatorių.
Tačiau jei kelionė užtrunka dešimt dienų ir ilgiau, be draugų ar kaimynų pagalbos neišversi. Jie ne tik turi užsukti į namus įpilti ėdesio ir sutvarkyti kraiko dėžės. Būtina bent kas antrą dieną katę paglostyti, pašnekinti ar paprasčiausiai pabūti šalia, kad ji jaustųsi esanti ne viena.
Pasitaikė atvejų, kai dėl dėmesio trūkumo katės nesulaukė savo sugrįžtančių šeimininkų ir nugaišo.
Dar viena išeitis – auginti dvi kates, bet tuomet ir rūpesčių bus dvigubai daugiau.
Ne tik džiaugsmas, bet ir vargas
„Katė – ne žaislas. Nusprendus ją auginti namuose reikia daug ką apgalvoti. Katės ne visada būna meilios, kaip kai kurie tikisi. Mūsų sodyboje gyvena dvylika kačių, iš jų meilios gal trys. Tačiau tik viena ateina pasimeilinti bet kada. Kitos kontakto ieško tik tuomet, kai nori ėsti.
Katė visagalė, o tu – jos tarnas. To nenori suvokti kai kurie žmonės, atnešantys kates į prieglaudą. Dažniausiai girdimas pasiteisinimas – katė nepateisino lūkesčių”, – sako R.Ilgūnė.
Pasiryžus auginti katę padaugėja namų darbų. Visur pilna plaukų – ypač pavasarį ir rudenį, kai jos šeriasi. Tenka dažniau plauti grindis, siurbti kilimus, valyti drabužius. Nukenčia baldai, kuriuos katės pasirenka galąsti nagus.
Specialios draskyklės ne visoms įtinka. Jos šokinėja ant spintelių ir lentynų – kyla pavojus dūžtantiems daiktams, kenčia užuolaidos, kuriomis katės labai mėgsta kabarotis, džiūsta kambarinės gėlės, kurių vazonai kartais virsta tualetais, tenka atidžiai slėpti visus smulkius daiktus, kurie iškart tampa kačių žaisliukais.
Tie, kurie turi kantrybės, išmoko kates elgtis tinkamai ir nelaipioti, kur nereikia. Vienos nemėgsta purškiamo vandens, kitos – laikraščio pliaukštelėjimo į ranką ar alaus skardinės su akmenukais viduje keliamo triukšmo. Tačiau vieno karto neužtenka – purslais ar garsais nukreipti kačių dėmesį reikės ilgai.
Kad nesklistų blogas kvapas, reikia dažnai keisti kraiką, plauti dėžutę. Kraikas ir specialus ėdalas per mėnesį kainuoja maždaug šimtą litų. Susirgus gyvūnui visos paslaugos veterinarijos klinikose – mokamos.
