Kai pernai Gedimino kalne, kurį rudenį nuklodavo pageltę lapai, buvo pradėti pjauti medžiai, daugelis vilniečių aikčiojo ir apgailestavo, kad kalnas ir kartu miestas praras savo žavesį. Juk daugelį dešimtmečių visi buvo įpratę, kad vasarą Gedimino kalnas žaliuoja.
Nacionalinio muziejaus, kuris atsakingas už kalno priežiūrą, vadovė Birutė Kulnytė ramina: „Romantiką Gedimino kalnui sugrąžinsime, kai apauginsime velėna, o papėdėje pasodinsime naujų medžių, kurie suformuos gražų vainiką“.
Pasak B. Kulnytės, senus medžius išpjauti reikėjo, nes jie buvo viduje išpuvę, o šaknys į išorę buvo išsišovusios daugiau nei po dvidešimt centimetrų.
Be to, kai pernai specialia įranga buvo ištirti dar prieš karą kalne išvedžioti nuotėkų vamzdžiai, paaiškėjo, kad juos jau seniai suardė medžių šaknys, todėl kalnas būdavo nuolat plaunamas ir lietaus, ir tirpstančio sniego.
B. Kulnytė taip pat tikisi, kad šiemet pavyks kalną „nušveisti“ ir nuo per daugelį metų pristatytų įvairių šį istorinį objektą darkančių statinių.
„Kai išpjovėme medžius, labai aiškiai atsivėrė vaizdas, ką būtina kuo skubiau griauti“, - sakė muziejaus vadovė.
Be to, iki vasaros planuoja visiems ant kalno ir jo papėdėje esantiems istoriniams statiniams pakeisti čerpinius stogus.
„Ant Gedimino kalno reikia viską tvarkyti apgalvotai, palaipsniui, kaip savo sode. Tik tada jis gražiai atrodys“, - sakė B. Kulnytė.
Pernai kalno tvarkymui buvo išleista apie 2 mln. litų. Šiemet būtiniausiems darbams gali prireikti maždaug milijono litų, šią sumą Nacionalinis muziejus planuoja pasiskolinti.
