Po Velykų Lietuvos padangėje jau gali ir pasirodyti daugiau gandrų, nes sinoptikai žada staigų atšilimą. Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius tvirtino, kad sugrįžėlių dar nėra daug – Žuvinte pastebėtos tik grįžusios gervės, tačiau joms sunku susirasti lesalo.
Nors kovo 25-oji yra Gandrinės, dažną pavasarį tokiu metu gandrai jau būdavo grįžę. Patys ankstyviausi paprastai atskrenda kovo viduryje. Šiemet, deja, orai gandrams nėra palankūs.
Tačiau šie paukščiai jau netoli mūsų krašto.
„Kovo 23 ir 24 dienomis 2 gandrai buvo pastebėti netoli Vandžiogalos (Kauno rajone), vienas sugrįžo į lizdą Aukštaitijoje. Taigi – pirmi pranašai jau čia. Po Velykų žadamas staigus atšilimas, gandrai sugrįš visur iš karto, tai turėtų įvykti per 2-3 dienas“, - tvirtino S. Paltanavičius.
Į mūsų šalį grįšiantys gandrai žiemoja Afrikoje – nuo šiaurinių jos regionų iki pat Pietų Afrikos Respublikos. Jų kelias į namus yra palei Nilą, pro Mažąją Aziją, Izraelį, Turkiją, Bulgariją. Rudenį gandrai iki savo žiemaviečių keliauja 2-2,5 mėnesio, dažnai sustodami. Pavasarį jie skrenda daug greičiau. Beje, pavasarį jie prieš savo namus pasklinda į mažus pulkelius ar skrenda visai pavieniui, rudenį keliauja didžiuliais pulkais.
Tačiau ir dabar saulėtais rytais girdisi paukščių balsai. Kokie sparnuočiai jau yra grįžę?
„Didžiosios zylės ir kiti pas mus žiemoję paukščiai aktyviai gieda jau nuo vasario mėnesio, ypač šviečiant saulei. Kol kas negirdime sugrįžusių paukščių giesmių. Tų sugrįžėlių yra nedaug, ir tie patys – kol kas pavieniai.
Žuvinte jau seniai (kovo pradžioje) sugrįžusios gervės, kurioms yra tikrai sunku rasti maisto. Pamaryje sugrįžusios pilkosios žąsys, čia buvo pastebėti ir vieversiukai. Tačiau paukščiai neskuba – gal ir gerai, kad jų nesulaukėme iki atšilimo, taip jų daug bus apsaugoti nuo šalčio ir bado“, - patikino S. Paltanavičius.
