Tokią akciją nuspręsta surengti, nes tradicinių pelėdų buveinių - drevėtų medžių - šalyje mažėja, nyksta ir seni ūkiniai pastatai. Vasaris – pats tinkamiausias tam mėnuo, nes pelėdos ruošiasi perėjimui.
Lietuvoje gyvena nuo trijų iki keturių tūkstančių naminių pelėdų. Šie paukščiai apsistoja ir peri medžių drevėse, išlaužose, apleistose sodybose ar soduose su senais medžiais.
„Dažniausiai naminės pelėdos gyvena brandžiuose miškuose. Šie paukščiai Lietuvoje lieka visus metus. Šitoje vietovėje pelėda nuolat girdima. Ir Panemunėje, ir senajame Šančių ąžuolyne“, - pasakojo ornitologas Juozas Miškinis.
Jei pelėdos įsikurs penktadienį iškeltuose inkiluose, jauniklius galima tikėtis pamatyti gegužės gale. Tiesa, pasak ornitologo, greičiau pavyksta išgirsti, o ne pamatyti. Tačiau net tai gali tapti sunkia užduotimi, nes pelėda – nakties paukštis.
„Lietuvoje be naminių pelėdų gyvena didieji ir mažieji apuokai, lututės, žvirblinės pelėdos, pastebėtos ir Uralo, Laplandijos ir raibosios pelėdos. Paskutinės trys, kad ir egzotiškais vardais, manau, kad seniai gyvena Lietuvoje, tik anksčiau nebuvo pastebėtos, nes stebėjimus atliko nedaug žmonių“, - tikino J. Miškinis
Kaune, ir aplink jį, pastebėtos trys ar keturios naminių pelėdų poros. Daugiau jų regione sunkiai išsimaitintų. Ornitologai skaičiuoja, kad jauniklius auginančiai pelėdų porai prasimaitinti reikia poros tūkstančių hektarų miško.
J. Miškinio teigimu, pelėdų Lietuvoje gausėja. Jei naminių pelėdų ir mažųjų apuokų kiekis nesikeičia, tai didžiųjų apuokų skaičius svyruoja. Likusios pelėdų rūšys sėkmingai plinta, nes šalyje kertami miškai, o kirtavietės - puikios vietos gyventi pelėdoms.
Nuo inkilų kitiems paukščiams, naminėms pelėdoms skirti inkilai skiriasi dydžiu ir landa. Inkilas turi būti apie pusės metro aukščio su trisdešimties centimetrų anga, o dugne būtina pribarstyti pjuvenų, kurios šildo pelėdos kiaušinius.
„Jei susiruošėte įrengti tokį inkilą, pirmiau pasidomėkite, gaukite brėžinius, nes pelėdoms bet kas netinka“, - perspėjo ornitologas.
