Sugrįžę gandrai nebesitrauks iš namų net kęsdami šaltį ir alkį

Nesitraukianti žiema mirčiai į akis žiūrėti privertė tūkstančius paukščių. Ne išimtis ir į Lietuvą savaitgalį parskridę baltieji gandrai. Juos buvo galima pamatyti pamaryje, prie Žuvinto, Ukmergės rajone, prie Vilniaus ir daugelyje kitų vietų. Sniego paklodė itin apriboja šių paukščių galimybes maitintis ir išgyventi.

Žmonės klausia, kaip galėtų padėti sugrįžusiems ir žiemą radusiems gandrams, teiraujasi, ar juos reikia lesinti, ar sugauti ir laikyti uždarius.<br>V. Ščiavinsko nuotr. iš archyvo
Žmonės klausia, kaip galėtų padėti sugrįžusiems ir žiemą radusiems gandrams, teiraujasi, ar juos reikia lesinti, ar sugauti ir laikyti uždarius.<br>V. Ščiavinsko nuotr. iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Lukas Pileckas

Apr 3, 2013, 1:43 PM, atnaujinta Mar 8, 2018, 10:09 PM

Vienur šie paukščiai stypsojo savo apsnigtuose lizduose, kitur braidė upeliuose ar patraukė į atliekų sąvartynus. Tuo, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus, neturėtume stebėtis, nes savo kelionių metu gandrai neretai maitinasi tokiose vietose.

Šiomis dienomis tiek Aplinkos ministerijos specialistai, tiek Gyvūnų globėjų asociacijos (GGA) darbuotojai sulaukia daug susirūpinusių gyventojų skambučių. Žmonės klausia, kaip galėtų padėti sugrįžusiems ir žiemą radusiems gandrams, teiraujasi, ar juos reikia lesinti, ar sugauti ir laikyti uždarius.

„Žmonės skambina dešimtimis. Grįžę gandrai išties turi problemų, tačiau reikia suprasti, kad bus taip, kaip nusprendė motulė gamta. Visų gandrų surinkti ar nuolat juos maitinti negalime. Todėl prašome žmonių, kad jie nukastų sniegą kažkokiame plote ir ten vis padėtų maisto gandrams. Tinka žuvis, mėsos gabaliukai, kai kurie kiti produktai. Gaila tik, kad šitai supranta ne visi žmonės“, - sakė GGA vyriausioji specialistė Lolita Grėblikienė.

Pasak specialistės, su sunkiai įveikiamomis problemomis susiduria ne tik gandrai. Iškritęs sniegas išgyvenimą apsunkina daugumai paukščių, taip pat stirnoms, kai kuriems kitiems gyvūnams.

„Šiuo metu paukščiams ir žvėrims gali padėti tik patys žmonės. Kiek galime, tiek gelbėjame, tačiau prie kiekvieno gandralizdžio po savo darbuotoją niekaip nepastatysime. Žiemą jau maitinome šimtus gulbių ir ančių. Taip pat labai prašome, kad žmonės be reikalo neimtų pas save paukščių ar jų jauniklių“, - kalbėjo L. Grėblikienė.

Specialistai teigia, kad gandrus galima paimti ir laikyti nešildomoje patalpoje tik tokiu atveju, jeigu paukščiai nusilptų. Tokiam gandrui būtinas kibiras su vandeniu ir lesalas – virtos bulvės, kapota žalia mėsa, žuvis. Maisto neturi būti daug, nes permaitinus paukštį jam pakenkiama. Būtina žinoti, kad gamtoje gandrai pasižymi ypač geru apetitu.

„Gandrai sugrįžo į namus, todėl iš jų nesitrauks net kęsdami šaltį ir alkį. Jų gaudyti tikrai nereikia, nes taip paukščius tik baikštinsime. Kita vertus, tokia prievarta gniuždytų gandrus, pažeistų jų įpročius“, – sakė S. Paltanavičius.

Jeigu kyla abejonių dėl paukščio sveikatos būklės, jį reikia parodyti veterinarijos gydytojui. Sužeisti, tikrai sergantys paukščiai gali būti perduoti GGA specialistams (tel. 8686 44828). Išvežti, paimti ilgesniam laikui galima tik sergančius, gamtoje negalinčius gyventi gandrus.

Jeigu dar gausu sniego, darže, dirvoje ar pievoje reikėtų nuvalyti kuo didesnį plotą – jis tikrai privilios gandrus. Būtų gerai, kad nusileidę paukščiai čia rastų bent kiek lesalo – virtų bulvių, mėsos gabaliukų, žuvies. Daug jo nereikia – tik jėgoms palaikyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.