Tačiau šiomis dienomis vaikštinėti ant paties skardžio ar po juo darosi pavojinga – pažliugęs šlaitas leidžiasi žemyn, o kartu su juo virsta ir pušys. Tokie vaizdai nestebina gamtos prižiūrėtojų, tai esąs natūralus procesas, jo stabdyti ir taip išsaugoti dar likusį unikalų pajūrio kampelį bent artimiausiu metu nežadama.
Karklės paplūdimys – vienas labiausiai lankomų pajūrio ruožų. Olando kepurės skardis ir po juo besidriekiantis kelių kilometrų ilgio laukinis pliažas traukia ramybės ir natūralios gamtos mylėtojus.
Laikinos tvoros negelbsti
Kaip ir kasmet, po žiemos, žmonės regi gana liūdną vaizdą – skardis nepaliaujamai yra, o slinkdamas arčiau vandens nusineša ir ilgaamžius sveikus medžius su visomis šaknimis.
Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius pripažino, kad grėsmė ant skardžio ar po juo vaikštinėjantiems poilsiautojams reali, ypač esant prastam orui ar tamsiuoju paros metu. Todėl patariama neiti per arti skardžio krašto, o pajūriu vaikščioti atokiau nuo šlaito, arčiau vandens.
„Šlaitas yra dėl erozijos. Šioje vietoje daug šaltinių. Dirvožemyje susikaupęs vanduo žiemą užšąla, o dabar atšilus, jis ima tekėti, kartu su savimi nusinešdamas šlaito dalį su visa augmenija, kartu ir medžiais“, - paaiškino mišką prižiūrinčios Kretingos miškų urėdijos miškų urėdas Antanas Baranauskas.
Olando kepurės skardis – valstybės nuosavybė, jo išsaugojimu rūpinasi Aplinkos ministerija. Rengdama 2008-2013 metų pajūrio krantotvarkos programą ministerija kartu su mokslininkais laikėsi pozicijos, jog šį pajūrio ruožą derėtų palikti natūraliems gamtos procesams. „Anksčiau buvome įrengę atitvarus, apsaugines tvoreles, kurias reikia perkelti toliau skardžio krašto kas kelis mėnesius. Per toli atitverti negalime, nes žmonės nori prieiti kuo arčiau krašto ir perlipa tvorą“, - aiškino Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.
Trūksta tvarkos
Norint bent kiek pristabdyti skardžio irimą, reikėtų statyti betoninę tvorą, kuri neleistų šlaitui slinkti žemyn, taip būtų išsaugotos ir pušys. Tačiau baiminamasi, jog radikalios priemonės gali ir neduoti tokių rezultatų, kokių tikimasi, o pasikeitęs Olando kepurės vaizdas gali ir nuvilti.
Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia naują programą 2014-2020 metų laikotarpiui, kuri bus finansuojama iš Europos Sąjungos fondų. Pagal ją ir artimiausioje ateityje neketinama imtis drastiškų veiksmų šioje itin jautrioje zonoje, tačiau numatyta akmenine tvora apsaugoti nykstančias Karklės kapinaites.
Karklėje poilsiautojai nepasigenda kavinių, pramogų zonų ir kitų patogumų, įprastų kituose paplūdimiuose. Šią vietą renkasi tie, kuriems ramybė rūpi labiau nei linksmybės. Pasak D. Niciaus, bent minimaliai sutvarkyti paplūdimio prieigas, laiptų aikšteles, turėklus ir medinius takus trukdo tai, kad ši vieta neturi vieno šeimininko. Teritorija priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, mišką prižiūri Kretingos miškų urėdija, o zonos pritaikymu rekreacijai rūpinasi Pajūrio regioninis parkas. Tad kai prireikia paremontuoti išlūžusius laiptus ar sutvirtinti atramas, ilgai tariamasi, kas tai turi padaryti ir už kieno pinigus.
Paplūdimyje riogsančias pušis žadėjo sukapoti ir išvežti miškininkai, o grėsmingai išlūžinėję mediniai laiptai šią vasarą greičiausiai dar nebus sutvarkyti, nes konkursą darbams atlikti dar tik rengiamasi skelbti. D. Niciaus teigimu, remontuoti laiptų aikšteles bus galima greičiausiai tik vasaros pabaigoje.
