Pritarusi viešosios įstaigos „Japoniškas sodas“ steigimui, savivaldybės taryba pradėjo dar vienos apleistos sostinės vietos sutvarkymo darbus.
Penktadienį Rotušėje japoniškų sodų kūrėjas architektas 63 metų S. Nakane pristatė projektą, kaip atrodys 5 hektarų plotas tarp Geležinio vilko ir Žalgirio gatvių.
Kam Vilniuje du japoniški sodai? Juk vienas neseniai atidarytas Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose.
Per tarybos posėdį skeptikams meras Artūras Zuokas atsakė juokaudamas: „Ką užaugins japoniškame sode Kairėnuose, bus galima pasodinti naujajame.“
Idėją perkėlė iš Alytaus
Pirmojo įnašo - 300 tūkst. litų - japoniško sodo kūrėjai sulaukė iš japoniškais automobiliais prekiaujančios bendrovės „Tokvila“. Įmonės sklypas ribojasi su būsimo sodo teritorija.
Automobilių prekeiviai anksčiau ne kartą kreipėsi į savivaldybę, siūlydami idėjas, kaip sutvarkyti apleistą sklypą. Juolab kad daugiaaukščių pastatų statyba jame neįmanoma - teritorija skirta rekreacijai.
Netrukus atsirado ir kitas japoniško sodo idėjos šalininkas - verslininkas Kęstutis Ptakauskas iš Alytaus.
Kodėl alytiškis įdėjai įgyvendinti pasirinko Vilnių? Alytuje keitėsi valdžios, kurios japoniško sodo projektą numarino. Kad jį išsaugotų, K. Ptakauskas nutarė perkelti į Vilnių. Apie tai jis papasakojo A. Zuokui ir sulaukė palaikymo.
Sieks įkurti iki 2016-ųjų
Anot A. Zuoko, būsimasis japoniškas sodas netaps konkurentu sodui Kairėnuose. Jie vienas kitą papildys. Be to, būsimasis sodas bus gerokai didesnis.
„Pasaulyje sunkiai rasime didesnį miestą, kuriame nebūtų japoniško sodo. Didmiesčiuose paprastai jų įrengta po 10-15. Todėl ir Vilniui tiks dar vienas“, - aiškino K. Ptakauskas.
Jis tikisi, kad sodą tarp Geležinio vilko ir Žalgirio gatvių pavyks įkurti iki 2016 metų, kai Lietuvoje vyks pasaulinis bonsų augintojų suvažiavimas.
Be to, japoniško sodo atsiradimas prisidėtų prie dešiniojo Neries kranto ir Konstitucijos prospekto kvartalo ekonominio lygio kėlimo, pritrauktų investicijų.
Preliminariais skaičiavimais, japoniškam sodui įkurti prireiks apie 10 mln. litų. Savivaldybė tikisi, kad tam pavyks gauti Europos Sąjungos lėšų. Taip pat jau yra sąrašas fizinių ir juridinių asmenų, kurie norėtų prisidėti prie japoniško sodo kūrimo finansiškai.
Vengs kultūrų susidūrimo
Savivaldybė jau anksčiau buvo gavusi S. Nakane projektinius pasiūlymus. Iš jų matyti, kad tai bus klasikinis japoniškas sodas.
„Japonų architekto pagrindinė mintis - panaudoti vietinius gamtos privalumus. Tai nebus kitos kultūros ekspansija“, - užtikrino savivaldybės Miesto estetikos skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė.
Vieta japoniškam sodui pasirinkta neatsitiktinai. Ji skirta želdynams, apsupta kalvų. Nors buvo siūlymų tokį sodą įkurti Senamiestyje ar tvarkomame Sereikiškių parke, siekdami išvengti kultūrų susidūrimo, savivaldybės atstovai juos iš karto atmetė.
Siūlo stebėti ir akmenis
Japonijoje sodų tyrimo ir konsultavimo įmonei „Nakane & Associates“ vadovaujantis S. Nakane yra ne kartą lankęsis Vilniuje. Anksčiau jis dirbo kartu su tėvu Kinsaku Nakane, taip pat garsiu japoniškų sodų dizaineriu, buvusiu Osakos menų universiteto prezidentu.
Per beveik 40 metų S. Nakane kūrė ar bendradarbiavo įgyvendinant daugiau nei 160 didžiųjų sodų atstatymo ar priežiūros darbų projektų.
S. Nakane projektuoja prestižinius japoniškus sodus įvairiose šalyse, yra parašęs knygų ir per 120 publikacijų apie tai, skaito paskaitas. Jis moko stebėti gamtą ir tai perkelti į savo sodą. Toks japoniško sodo formavimo principas aprašytas dar XI amžiaus raštuose.
Įrengiant upelius ir krioklius, S. Nakane siūlo stebėti kiekvieną akmenį, apžiūrėti, kur yra jo priekis, kur apačia.
Kairėnuose kūrė devynerius metus
Japoniškas sodas Kairėnuose atidarytas praėjusiais metais. Jis kurtas devynerius metus. Šis sodas dešimt kartų mažesnis už savivaldybės planuojamą - jo plotas pusė hektaro.
Projektas Kairėnuose buvo įgyvendinamas padedant Japonijos ambasadai Lietuvoje. 2003-aisiais du sodų kūrėjai iš Japonijos - Hajime Watanabe ir Hiroshi Tsunoda, - apsilankę Botanikos sode, parengė ir padovanojo būsimo sodo planą.
Po to čia buvo atgabenta 500 tonų lauko riedulių. Jie buvo sudėlioti formuojant būsimo japoniško sodo struktūrą. Vėliau buvo įrengtas upelis su kriokliu ir tvenkinys su salele, takai.
