Nors šiluma į Lietuvą braunasi itin sunkiai, biologinis žmogaus laikrodis jau mėnesį tiksi pavasario ritmu. Užsitęsusi žiema veikia ne tik psichologinę, bet ir fizinę sveikatą.
„Mūsų biologinis laikrodis nelabai atsižvelgia į orus, jis pradeda rodyti pats iš vidaus. Tai yra nervų ir endokrininė (vidinių liaukų) sistemos. Jos pradeda jausti artėjantį pavasarį, nors ir matome, kad tęsiasi žiema“, - sakė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Mykolas Biliukas.
Jis ne vienerius metus tyrinėjo orų poveikį žmogaus sveikatai. Jau seniai įrodyta, kad šis ryšys yra tiesioginis, todėl metų laikui nebūdingas klimatas turi didelės reikšmės tam tikriems susirgimams.
„Žmogaus ir gamtos ryšys yra labai glaudus. Tyrėme ligonius, kurie serga sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, patyrė miokardo infarktą, - kaip jie priklauso nuo saulės, žemės, meteorologinių veiksnių. Atsižvelgiant į metų laiką, žmonės reaguoja skirtingai. Šaltuoju metų laiku rezultatai yra gerokai prastesni nei šiltuoju“, - tvirtino M. Biliukas.
Gydytis reikia atsakingai
Užsitęsusi žiema šiemet padidino kardiologų darbo krūvį. Pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku, nuo lapkričio iki kovo pabaigos, Vilniaus klinikinės ligoninės kardiologai užfiksavo 18 mirčių, o šiltuoju laiku pernai – aštuonias.
„Šiemet mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų - kaip niekada daug. Širdies ir kraujagyslių ligų dažnas palydovas – kvėpavimo takų ir nervų sistemos ligos“, - tvirtino M. Biliukas.
Yra kelios priežastys, kodėl užsitęsus žiemai daugėja infarkto ar insulto atvejų. Pavasariu gyvenantis organizmas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri išskiria daugiau adrenalino. Šis kelia kraujospūdį, didina širdies susitraukimų dažnį, spazmuoja kraujagysles.
Kraujagysles itin žaloja ir kvėpavimo takų ligos, todėl netinkamas peršalimo gydymas gali prišaukti infarktą arba insultą.
„Į mūsų reanimaciją dažnai patenka infarkto ar insulto ištikti žmonės, kurie prieš tai karščiavo, slogavo, bet netinkamai gydėsi. Todėl jie „užsidirbo“ tromboembolines komplikacijas. Kiekvieną peršalimą būtina gydyti labai rimtai“, - perspėjo M. Biliukas.
„Dažnai nuo virusinių kvėpavimo takų infekcijų organizmas ginasi pakilusia temperatūra. Tada daugiau prakaituojama, tirštėja kraujas ir atsiranda prielaida infarktui arba insultui. Pastebėjome, kad per gripo epidemiją žymiai daugiau žmonių miršta nuo infarkto ir insulto tiktai dėl to, kad nemoka gydytis peršalimo ar gripo.
Pakilus temperatūrai sutrinka skysčių pusiausvyra, todėl tada tiesiog privaloma labai daug gerti“, - aiškino 50 metų infektologu dirbantis habilituotas medicinos mokslų daktaras Alvydas Laiškonis.
Šalčio stenokardija – daugiau kaip prieš šimtmetį aprašytas reiškinys. Šaltas oras sveikatą veikia ir tiesiogiai, ir netiesiogiai.
Tiesioginis ryšys akivaizdus – patekęs į viršutinius kvėpavimo takus jis pasireiškia kaip terminė šalčio trauma ir staigiai kerta per bronchus. Artimiausia šių kaimynė – širdis ir jos kraujagyslės, todėl atsiranda spazmai.
Apskaičiuota, kad maždaug pusė kardiologinių ligonių miršta pirmiausia prasidėjus plaučių uždegimui.
Šį šaltąjį sezoną Lietuvoje kilo dvi didesnės gripo epidemijos bangos. Pirmoji – baigiantis 2012-iesiems ir metų pradžioje, antroji pamažu slūgsta. Medikai pataria prieš sezoną skiepytis ne tik nuo gripo, bet ir nuo plaučių uždegimo.
Prabunda net jausmai
Sloga, sinusitas, laringitas, bronchitas ir plaučių uždegimas – nuolatiniai žiemos palydovai, bet biologiniam organizmo laikrodžiui perėjus prie pavasario laiko šių ligų tikimybė dar labiau padidėja - vėsa, šaltis, drėgmė, nuolat besikeičiantis atmosferos slėgis nuslopina imunitetą.
Imuninei sistemai reikšmės turi daugybė faktorių: amžius, lytis, gyvenimo būdas. Ne išimtis – ir orai.
Itin vėluojantis pavasaris turi didelės įtakos ir nervų sistemai. Tai pasireiškia nuotaikų kaita, o kalendoriniu šiltojo sezono metu suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema priverčia subjektyviau vertinti net orų sąlygas. Apgaulingas šilumos pojūtis, kai per anksti atsisakoma apsaugos nuo šalčio, gresia peršalimo ligomis.
„Mūsų organizmas jaučia artėjantį pavasarį ir jo laukia. Nors lauke dar – pakankamai šalta, dėl simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimo mums atrodo, kad yra šilčiau, todėl lengviau rengiamės, dažniau plaka širdis, net jausmai prabunda, daugėja vestuvių. Paradoksalu, bet linksmiau pasijutę žmonės suserga peršalimo ligomis greičiau nei viduržiemį“, - sakė M. Biliukas.
„Šiuo metu turime gerokai daugiau sergančiųjų virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, nes labai greitai sušlampame kojas, dienos – vėjuotos ir gana šaltos“, - sakė habilituotas medicinos mokslų daktaras infektologas A. Laiškonis.
Gali prireikti ir raminamųjų
Medikai įspėja, kad atšilus šiemet bus itin didelis erkinio encefalito pavojus.
„Kadangi šią žiemą ir pavasarį turėjome labai daug sniego, erkės puikiai išsilaikys ir orams atšilus bus aktyvios“, - neabejoja A. Laiškonis.
Tačiau užtrukusia žiema, matyt, džiaugiasi tie, kurie turi alergiją žiedadulkėms, nes balandį paprastai jau viskas žydi, todėl, sergantieji vadinamąja šienlige, ima čiaudėti ir ašaroti.
Sinoptikai didesnį atšilimą numatę jau šios savaitės pabaigoje ir įspėja apie staigų žiemos virsmą į vasarą.
„Daugiamečiai stebėjimai, klimatologiniai duomenys rodo, kad kai šaltas oras trunka iki vėlyvo pavasario, vasara ateina per vieną dieną. Tokie pasikeitimai žmogui – patys nepalankiausi, nes organizmas turi prisitaikyti prie staiga pasikeitusių sąlygų. Todėl, pavyzdžiui, širdininkams nepatarčiau žiemą skristi į šiltus kraštus – staiga pasikeitus klimatui, silpsta imunitetas“, - teigė geografijos mokslų daktarė biometeorologė Judita Liukaitytė
Keičiantis orams labiausiai kenčia imuninė ir nervų sistemos. Staigias permainas sunkiai pakelia širdininkai. Tokiais atvejais medikai pataria neatsisakyti net raminamųjų vaistų.
Kaip apsisaugoti nuo ligų
Medikai ir sinoptikai neišradinėja dviračio ir nuo ligų saugotis pataria jau seniai žinomais būdais. Svarbiausias jų – grūdinimasis visus metus.
Jei vis dėlto nesate užsigrūdinę, nepasiduokite subjektyviam jausmui, kad atšilo, ir per anksti nenusirenkite šiltų drabužių, o per atlydį ar šlapdribą geriausias apavas – botai. Mat šlapios šąlančios kojos greičiausiai prikviečia ligas.
Jei staigiai atšils, tinkamai įvertinkite orą, vėją – šiltu oru daugiau prakaituojama, bet suprakaitavęs organizmas greičiau ir atvėsta, todėl vėl gresia peršalimas.
A. Laiškonis griežtai nusistatęs prieš maisto papildus, bet, jei jaučiate stygių, pataria gerti vitaminų. Žinoma, naudingiausi vitaminai gaunami su maistu, todėl valgykite daug daržovių ir vaisių – burokėlių, raugintų kopūstų, obuolių. Vietoje vitamino C tabletės, verčiau rinkitės į vandenį išspaustą citriną.
