Šeštadienį bendrosios pagalbos telefonu paskambinę pasvaliečiai pranešė apie kieme atsivėrusią siaurą, keliasdešimties centimetrų pločio ir maždaug metro gylio duobę. Į įvykio vietą nuskubėjo policijos pareigūnai. Netrukus atvyko Pasvalio rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro atstovai.
Gyventojai sakė esą neramūs dėl kieme atsiradusios įtartinos duobės. Vos už kelių metrų nuo jos stovi namas. Jame gyvena šeimų su mažamečiais vaikais. Tėvai baiminasi, kad saulei dar labiau pašildžius, iš pirmo žvilgsnio nepavojinga įgriuva gali padidėti iki keliolikos metrų gylio smegduobės.
Šiame name jau penkiasdešimt metų gyvenantis žmogus pasakojo, kad vaikystėje kieme su draugais statydamas pilis jis iškasdavo arti paviršiaus slūgsančio gipso.
Gyventojams nerimą sukėlusią duobę apžiūrėję savivaldybės specialistai sakė, kad kol kas neverta baimintis. Žmonėms patarta stebėti, ar duobė negilėja. Jei taip atsitiktų, jie turėtų apie tai informuoti ekstremalių situacijų valdymo centro atstovus.
Vienas iš jų – Linas Mainonis sakė, kad pagal geologų sudarytą žemėlapį, duobė atsirado vidutinio pavojingumo zonoje. „Kol kas šio darinio negalime vadinti karstine įgriuva. Gali būti, kad tai tik pavasario polaidis paplovė žemę. Tačiau suprantamas žmonių susirūpinimas. Mes stebėsime situaciją“, - sakė specialistas.
Karstiniais reiškiniais garsėjančioje Šiaurės Lietuvoje, aplink Pasvalio ir Biržų miestus kai kurie žmonės gyvena nuolatinėje baimėje. Mat šiame regione gali bet kada, bet kurioje vietoje atsiverti smegduobė. Dažniau karstiniai reiškiniai pastebimi pavasarį, kada tirpsta sniegas.
Smegduobės atsiranda kai į požemines ertmes, atsiradusias ištirpus ten slūgsojusiam gipsui, įgriūna paviršiuje esančios uolienos.
Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas sakė, kad nederėtų numoti ranka net ir į nedidelę netikėtai atsivėrusią duobę. Jis prisiminė Biržų rajone 2003 metais atsivėrusią Geologų smegduobę. Pradžioje atsirado vos pusmetrio gylio ir keliadešimties centimetrų pločio duobė. Tačiau po kurio laiko žemė dar kartą . Tuomet įgriuvos gylis jau siekė 15,5 metro.
„Nežinai, kiek yra paplauta žemė ir kur yra tikrasis duobės dugnas. Geologai sako, kad Biržų rajone įgriuvos gali pasiekti daugiausiai 15 – 18 metrų gylį. O Pasvalio regione tai net ir 30 metrų. Nes čia slūgso storesni gipso sluoksniai“, - kalbėjo K. Baronas.
Dažniausiai karstinės įgriuvos atsiveria pievose ar dirbamuose laukuose. Tačiau Pasvalio ir Biržų krašte yra pasitaikę atvejų, kai smegduobės atsivėrė šalia važiuojamosios kelio dalies ar netoli gyvenamųjų namų. Yra užfiksuota , kai duobė pasiglemžė medinio namo verandą, o netoliese buvusių namų sienos ir pamatai ėmė skilinėti.
