Jau savaitė Nemuno žemupyje per naktis ir paryčiais ūžia traktoriai, valčių varikliai, girgžda tinklus su žuvimis iš vandens traukiantys mechanizmai, bilda kraunamas į dėžes laimikis, kurį vilkikai gabena gilyn į Lietuvą.
Pakeliui į nerštavietes migracijos kelius stintoms Nemuno žemupyje tveria 54 žūklės įmonės, visos skuba.
Dar pora savaičių ir ši pelno gysla gali užakti, o dideliems pinigams nuplaukti nevalia.
Savaitgalį teko stebėti, kaip maistui skirtą produkciją – šviežias stintas – savo purvinais batais traktorinėje priekaboje mindo ir stumdo jų krovikai.
Įšoko, atsistojo ant dugno, užpilto naktį pagautomis žuvimis. Paspyrė, pažarstė ir sniego semtuvu kasė bei mėtė žemyn į dėžes lyg šlamšto krūvą.
Tai visai nepriminė europinių žūklės laimikių tvarkymo standartų.
Jie yra paprasti – sugautas žuvis reikia išrūšiuoti, sukrauti į dėžes ir užkloti trupintu ledu. Tada transportuoti.
Pamario žvejų bendruomenė prieš kelerius metus yra gavusi solidžią europinę paramą ledo generatoriui statyti. Bet atitinkamai sutvarkyti parduodamos produkcijos vis tiek nesistengia. Žuvys šunta saulėje, kol atvyksta supirkėjai.
Įsirengti tvirto pagrindo žūklaviečių, kad jos netaptų pakrančių liūnais, iki ašių klampinančiais mechanizmus, taip pat vengiama.
Atrodytų, kad per stintmetį neveikia ir vandens apsaugos zonos reikalavimai Nemuno žemupyje. Tačiau aplinkosaugininkai tik skėsčioja rankomis – verslinę žvejybą gina įstatymai.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stasys Sudeikis sakė, kad jie gali bausti tiktai per arti pakrančių Nemuno deltos regioniniame parke atvykusius ratuotus poilsiautojus ir žvejus mėgėjus. O verslininkams leidžiama pakrantes paversti nors ir neišbrendamu liūnu.
Pernai per rekordiškai dosnų stintmetį buvo pagauta 430 tonų žuvų. Poros savaičių darbas saujelei pamario verslininkų davė apie 2,5 mln. litų pajamų, tačiau nė cento neinvestuojama į infrastruktūrą.
