Per pusšimtį metų Karklės pajūrio ruožas šalia senųjų kapinių susiaurėjo apie 50 metrų. Per smarkesnes audras bangos laižo kopos papėdę ir toliau ardo krantą – paplūdimio ruožas vis labiau siaurėja.
Buvusio žvejų kaimelio gyventojai ragina ko nors griebtis, kad jūra nepasiglemžtų vienintelių Lietuvos pajūryje išlikusių etnografinių kapinaičių, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą. Tačiau specialistai delsia.
Jau pradėjo spirgėti ir Karklės naujakuriai – atokiau iškilusių prabangių vilų ir kotedžų savininkai. Žmonės baiminasi, kad nieko nedarant krantus ardančios bangos prasibraus ir prie jų valdų.
„Mokslininkai nepateikia geriausių variantų. Vieni siūlo kopos papėdę tvirtinti tinklais apjuostų akmenų sienele, kiti – palikti viską gamtos valiai”, – sakė Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius.
Slenkanti kopa tvirtinama žabtvorėmis, kurias bangos nuplauna. Lėšų šioms problemoms spręsti karkliškiai gali tikėtis nebent iš Europos Sąjungos finansuojamos 2014–2020 metų krantotvarkos programos.
Neapsikentę gyventojai subūrė iniciatyvinę grupę ir stengiasi gelbėti kapines. Jie pasirengę savo jėgomis įrengti atitvarą – apjuosti papėdę dviejų eilių akmenine siena, kad bangų mūša nenuplautų visos kopos.
„Žmonės jau pasiraitojo rankoves – laukia, kada pakviesime juos į talką. Tereikia atsigabenti lauko riedulių, tinkamai juos išdėlioti ir kopa nebeslinks”, – įsitikinęs Kretingalės seniūnas Jonas Gūžas.
Karkliškių iniciatyvą parėmė trys Klaipėdos universiteto mokslininkai, įsilieję į iniciatyvinę grupę: jie ištyrė vietines sąlygas ir parengė nesudėtingą bangų plaunamos kopos sutvirtinimo techninį projektą.
„Karklės pajūris nusėtas rieduliais. Pati gamta rodo, kaip gintis nuo bangų – atsitrenkusios į akmenis jos subliūkšta, neardo krantų”, – ne svarstyti, o griebtis darbo ragina mokslų daktaras Petras Vaičiūnas.
Statybų inžinieriumi daug metų dirbęs P. Vaičiūnas prisiminė kažkada šitaip apsaugojęs nuo jūros išpuolių Palangos gelbėjimo stotį – prie plaunamų pamatų suvertė krūvą Žemaitijos laukuose surinktų akmenų.
„Tie akmenys iki šiol ten guli – jų neįstengė nublokšti net pajūriu nusiritęs uraganas „Anatolijus”, – pasakojo mokslininkas.
Kaimo žmonės negalės kibti į darbą, kol jų planams nepritars Pajūrio regioninio parko administracija ir kitos valstybės institucijos.
Raštą aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui parašę karkliškiai tikisi, kad jis leis tvirtinti vis labiau smengančią kapinių kopą.
