„Prieš dvi savaites užfiksavau ne tik šios žiemos, bet ir viso dvidešimtmečio rekordą – vidutinį 39 centimetrų sniego dangos storį. Pirmadienį jo dar buvo 9 centimetrai. Po penkių dienų turbūt nebeliks ko matuoti”, – sakė 73 metų A. Raupys.
Vyras dirba Kauno hidrologijos stoties Druskininkų vandens matavimo stoties Nemuno krantinėje stebėtoju, taip pat matuoja sniego dangos storį ir svorį vietos miškuose.
Duomenys apie vandens atsargas sniege padeda prognozuoti potvynius ir dirvožemio drėgmę.
Vidutinį sniego sluoksnio storį, tūrį ir svorį jis išveda padaręs penkis mėginius skirtingose vietose kas penktą dieną ryte ir vakare aštuntą valandą, o žiemos pradžioje tai daro kas dešimtą dieną.
Tuščiaviduriu metaliniu vamzdeliu iš pusnies pasėmęs sniego A. Raupys išmatuoja jo gylį, tūrį, o po to sveria senovinėmis svarstyklėmis – svertuvu.
Duomenis jis siunčia į Vilnių, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą – jos specialistai apdoroja tokių sniego matuotojų žinias iš visos Lietuvos.
A. Raupys tikina, kad Druskininkams nebegresia toks potvynis, koks buvo 1958 metais, kai patvinęs Nemunas užtvindė didelę dalį kurorto.
„Jau daugiau kaip metus Gardino (Baltarusija) hidroelektrinė reguliuoja vandens lygį. Lietuvoje dar net nežinojome, kad ji jau yra, kai pastebėjau, kad vandens lygis Nemune pradėjo svyruoti nepriklausomai nuo lietaus kiekio.
Tuomet ir paaiškėjo, kad kaimynai kažkodėl paslapčia pasistatė tą hidroelektrinę ant Nemuno”, – sakė A. Raupys.
