Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, 34-asis sezonas lankytojams žada naujovių – šią vasarą ketinama baigti rekonstruoti delfinariumo pasirodymų salę. „Ar galės žiūrovai pamatyti delfinus, dar neaišku, – sakė O. Žalienė. – Viso pastato rekonstrukcija dar nebus baigta.“
Tačiau Kalifornijos jūrų liūtai išraiškingais pasirodymais muziejaus amfiteatre džiugins lankytojus jau nuo gegužės 1-osios. Su visais muziejaus gyvūnais artimiau susipažinti galima per edukacinius šėrimus: prižiūrėtojai mielai dalijasi savo žiniomis apie augintinius, taip pat demonstruoja jų gebėjimus.
Akvariumo žvaigždė – rykliukas
Staigmena laukia akvariume – čia apsigyveno rudadryžis katryklis. Šį rykliuką iš ikrų išaugino patys muziejaus biologai laboratorijoje.
Pasak Akvariumo skyriaus vedėjo biologo Sauliaus Karaliaus, ryklio ikriukai visai nepriminė įprastų žuvų kiaušinėlių. „Tai buvo apie 10 cm ilgio dėžutės formos keturkampiai ikrai su siūliukais, – pasakojo biologas. – Tomis ataugėlėmis jie prisitvirtina prie povandeninio substrato ir maitinasi juo.“
Kol kas rykliukas nėra didelis – 35 cm, tačiau šie katrykliai, gyvenantys Pietryčių Azijos jūrose, užauga iki 1 m. Minta jie daugiausia dugno bestuburiais, smulkiomis žuvimis. Įdomu tai, kad be vandens jie gali išbūti net iki pusės paros. Mat atoslūgio metu katrykliai įpratę pratūnoti dumble.
Lankytojai galės patys... skandinti laivus
Gegužę tradiciškai Kopgalį užplūsta moksleiviai iš visos Lietuvos – juos masina tiek edukaciniai užsiėmimai, tiek puiki galimybė prasmingai užbaigti mokslo metus aplankant ir muziejų, ir pajūrį. Gegužės renginiai kaip tik ir bus skirti Baltijos jūros gyvūnijai pažinti, jos istorijai.
Gegužės 17 d. tradiciškai rengiama ruoniuko vardynų šventė, o gegužės 18-osios pavakare į Nerijos fortą, kuriame įsikūręs muziejus, sugužės piratų būrys – Tarptautinė muziejų naktis ir šiemet skirta publikos itin mėgstamai temai. Edukaciniais renginiais moksleiviams muziejus tradiciškai minės Tarptautines Baltijos jūros kiaulės ir Pasaulinio vandenyno dienas.
Gegužės 22 d. muziejuje bus atidaryta edukacinė paroda „Kodėl laivas plaukia?“, kurioje ne tik bus galima sužinoti, kodėl neskęsta vandenyje geležiniai laivai ir kokios jėgos juos priverčia plaukti, bet ir patiems sukonstruoti laivus ar priversti suktis turbiną.
Pasak parodos kuratoriaus istoriko Romualdo Adomavičiaus, šioje parodoje liesti eksponatus privaloma.
„Lankytojai ne tik išbandys įvairius laivo statybos būdus, – pasakojo istorikas, – bet ir patys galės laivą nuskandinti ir vėl iškelti į vandens paviršių reguliuodami povandeninio laivo modelio vandens talpą. Tokioms veikloms kuriami specialūs modeliai, kurie veiks akvariumuose.“
Birželį Šiaurinis ragas ir Smiltynė praturtės originalia atviroms miesto erdvėms skirta paroda „Klaipėda: marioms atsiveriantis miestas“, pasakojanti, kaip augo ir formavosi vandenų artumos veikiamas Klaipėdos miestas. Kiek siauresnei temai bus skirta paroda Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje: „Poilsis prie Baltijos atvirukuose“.
Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje apsigyvens tautodailininkai
Šiemet Jūrų muziejus kvies net į dvi konferencijas: gegužės 18 d. – „Kuršių marių tradicinė laivyba: istorija ir šiandiena“ ir gegužės 31 d. – į forumą „Lietuviškajam Klaipėdos uostui – 90 metų“.
Išskirtinis dėmesys šį sezoną skiriamas etnografinei pajūrio žvejo sodybai: joje jau nuo gegužės pabaigos apsigyvens tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių šeima, kuri bendraus su lankytojais, kvies pasimokyti ir patiems pasigaminti įvairių medžio dirbinių. A. ir V. Raukčiai yra privataus margučių muziejaus „Buities ir margučių palėpė“ įkūrėjai.
Liepos pabaigoje per Jūros šventę etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje vėl šurmuliuos žvejo kiemo šventė „Žuvys išgalvojo giesmes“, kviesianti klausyti, ragauti ir pažinti žvejišką Lietuvos paveldą.
