Gegužę – ir karščiai, ir šalčiai
Pirmojo gegužės dešimtadienio vidutinė temperatūra buvo 3,2 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą, o Vilniuje ir Šiauliuose – visais 4 laipsniais. Bet meteorologinių stebėjimų patirtis rodo, jog šis mėnuo gali būti pats įvairiausias – ir su neigiama temperatūra, ir su 30 laipsnių karščiais.
„Gegužės 13 dieną 1963 m. yra buvę 27,8 laipsnio, panaši temperatūra – 2002 m. O 1999 m. gegužės 13-ąją buvo minus 4,2 laipsnio. Kaip rodo suvestinės, minusinė temperatūra pasitaiko apskritus metus, netgi liepos mėnesį“, - sako A. Galvonaitė.
Pati žemiausia gegužės oro temperatūra buvo fiksuota 1965 m. gegužės 5 d. Varėnoje – minus 6,8 laipsnio. Aukščiausia - 1892 m. gegužės 28 d. Druskininkuose (+34 laipsniai) ir 1958 m. gegužės 28 d. Varėnoje (+32,6 laipsnio).
Šios gegužės rekordas fiksuotas Šiauliuose gegužės 9 d. - 28,9 laipsnio karščio. Biržuose tą dieną buvo 28,8, Kaune – 28,7 laipsnio.
Pasitrankiusi perkūnija gegužę – nieko neįprasto. 1968 m. gegužės 7 d. Kupiškyje iškrito vištos kiaušinio dydžio kruša, o 1981 m. gegužės 29 d. viesulas su 70 m/s vėju nusiaubė Širvintas. 1984 m. gegužės 26 d. Pakruojyje prasiautė 35 m/s škvalas, o 1985 m. gegužės 31 d. Aunuvėnuose per dvi valandas iškrito 115,2 mm kritulių (mėnesio norma ~50 mm).
Balandis buvo vėsokas
Balandis didžiojoje Lietuvos dalyje buvo šaltesnis už normą. Ypač šalta buvo balandžio pradžia. „Pirmosiomis balandžio dienomis pietinis ciklonas atnešė daug sniego. Pirmą dešimtadienį vidutinė oro temperatūra buvo -1,7 – 0,8 laipsnio – tai yra, maždaug 3-5 laipsniais žemesnė už standartinę klimato normą“, - aiškina klimatologė.
Vėliau atšilo, antrąjį balandžio dešimtadienį temperatūra buvo 5,8-8,5 laipsnio ir viršijo standartinę klimato normą 1,3-2,5 laipsnio. Trečią dešimtadienį vidutinė oro temperatūra buvo 6-8,6 laipsnio – tai taip pat šiek tiek aukščiau už normą.
„Vertinant visą balandį, balandžio mėnesio vidutinė temperatūra buvo 4-6 laipsniai, tai reiškia – žemesnė už normą maždaug 0,2-0,9 laipsnio. Tik rytiniuose rajonuose buvo 0,1 laipsnio šilčiau“, - sako A. Galvonaitė.
Vasarą tikėtini kontrastai
Spręsti, kokia bus šių metų vasara, klimatologė nesiryžta. „Nė viena pasaulio stotis neduoda normalios prognozės. Jie jau seniai atsisakė duoti ilgalaikes prognozes. Dabartiniai pamąstymai labai juokingai skamba – birželis bus įprastai šiltas, liepa – sausa ir šilta, o rugpjūtis bus įprastas. Iš tokių prognozių visiškai niekas neaišku“, - sako A. Galvonaitė.
Klimatologė mano, kad vasarą ir šiemet gali būti permainų, kontrastų. „Kaip matote, ir dabar – tai šilta, tai vėsu, temperatūra labai staigiai pakyla ir nukrenta. Tokie sinusoidiniai svyravimai, ko gero, bus ir vasarą“, - spėja ji.
Tas pats ir dėl kritulių – sausringas dienas gali keisti lietingos, ir tokios, kad visos vasaros kritulių norma gali iškristi per vieną dieną. „Kontrastai nėra norma, bet šiuo metu labai dažnai stebimi ir kartosis, ko gero, ir dažniau“, - sako A. Galvonaitė.
