Piratas – muziejaus senbuvis, atkeliavęs iš Rusijos. Jis Kopgalyje apsigyveno dar 1991 metais.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus atstovės Nikos Puteikienės, gyvūną prieš dvi savaites ėmė kamuoti kosulys. Prižiūrėtojai manė, jog tai tėra peršalimo požymis, tačiau atlikus skrodimą paaiškėjo, kad mirties priežastis kur kas rimtesnė.
Kol Piratas buvo pakankamai jaunas ir dalyvaudavo pasirodymuose muziejaus amfiteatre, apie veisimą nebuvo galvojama. Tačiau jau prieš dvejus metus muziejaus darbuotojai pastebėjo, kad jūrų liūtas tapo vangus, nebenorėjo žaisti, tad nuspręsta jo pasirodymų neberengti. Patinui perkopus 21-erių metų ribą pradėta svarstyti apie tai, kad gyvūnui derėtų susilaukti palikuonių. Mažasis Pirato ir Markizės jauniklis iki šiol neturi vardo. Muziejaus gyvūnų prižiūrėtojai viliasi, kad šis jūrų liūtas kada nors pakeis lankytojų numylėtiniu buvusį Piratą.
Šiuo metu muziejuje likę du tos pačios šeimos jūrų liūtai - Markizė ir jos jauniklis.
Šiaurinis jūrų liūtas Eumetopias jubatus – ruonių pobūrio jūros žinduolis, stambiausias tarp ausytųjų ruonių. Didžiausios šių gyvūnų populiacijos yra Beringo ir Ochotsko jūrose, ne tokios gausios – prie Aliaskos, Japonijos jūroje. Minta žuvimis ir galvakojais moliuskais, tokiais kaip kalmarai, aštuonkojai ar sepijos. Tačiau kartais jūrų liūtai medžioja ir paukščius. Per dieną jiems reikia apie 40 kilogramų maisto.
Anksčiau šiauriniai jūrų liūtai buvo intensyviai medžiojami. Dabar jų mažėja dėl netiesioginės žmogaus veiklos – pradeda trūkti žuvies. Praėjusio amžiaus viduryje pasaulyje gyveno apie 250–300 tūkst. jūrų liūtų, dabar – apie 105 tūkst.
Šie jūrų gyvūnai liūtais buvo pavadinti dėl ilgų, aplink kaklą augančių plaukų, kurie kartais siekia 25 cm ilgį ir primena sausumos liūtų karčius. Manoma, kad prieš 50 mln. metų jūrų liūtų protėviai buvo lokiai.
Šiauriniai jūrų liūtai – saugoma rūšis, įrašyta į tarptautinę IUCN (Tarptautinė gamtos saugojimo sąjunga) ir Rusijos raudonąsias knygas.
